Barometras rodo, jog pernai nustatyta 330 000 neteisėtų sienos kirtimų. Tai yra didžiausias skaičius nuo 2016 m. ir net 66 proc. didesnis nei 2021 m. Beveik pusė visų neteisėtai atvykstančių migrantų naudojosi Vakarų Balkanų maršrutu.
Tyrimo duomenys rodo, kad per rytinę ES sieną su Baltarusija į ES 2022 m. pateko 1017 neteisėtų migrantų, tačiau pažymima, jog migracijos spaudimas išlieka didelis. Prieglobsčio prašymų skaičius taip pat yra didžiausias nuo 2016 m. ir yra daugiau nei 50 proc. didesnis nei 2021 m.
Pagrindinės grėsmės Šengeno erdvei yra susijusios su prekyba žmonėmis, prekyba narkotikais, prekyba šaunamaisiais ginklais, organizuotas nusikalstamumas ir terorizmas.
Pasak viceministro V. Dmitrijev, ES privalo pereiti nuo chaotiško reagavimo į krizes prie strategiškos ir subalansuotos migracijos politikos.
„ES neabejotinai reikalinga esminė migracijos politikos reforma, keičianti bendrijos taikomą praktiką, nes ES teisė jau kuris laikas neatitinka nūdienos realijų. Ji turi būti nukreipta į aiškių ir saugių teisėto atvykimo į ES būdų nustatymą, neteisėtos migracijos prevenciją ir traukos faktoriaus mažinimą. Tuo pačiu, neabejotinu prioritetu išlieka apsaugos užtikrinimas Ukrainos pabėgėliams“, – teigia V. Dmitrijev.
Jo teigimu, ES migracijos politikos efektyvumas labai priklauso nuo to, kaip sprendžiamas jos priežasčių klausimas. V. Dmitrijev pabrėžia, kad neteisėtos migracijos valdymas turėtų prasidėti dar už ES ribų: kilmės ir tranzito šalyse. Tam reikia ieškoti papildomų ES lygmens sprendimų stiprinant bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis.
Taryboje aptariamas ir neteisėtų migrantų grąžinimo į kilmės šalis klausimas, dėl karo prieš Ukrainą stipriai pasikeitusi ES saugumo aplinka bei naujos grėsmės.
„Geriausia ES saugumo garantija būtų Ukrainos pergalė. Todėl pagrindinis mūsų dėmesys turėtų būti skiriamas pačios Ukrainos įgalinimui. Taip pat labai svarbu suderinti Ukrainos stiprinimo ir vidaus saugumo sistemos tobulinimo siekius su integracijos į ES reikalavimais“, – pabrėžia viceministras V. Dmitrijev.
Ministrai sutarė, jog ES parama Ukrainai turi būti tiksli ir kryptinga – svarbu siekti, kad ji nedubliuotų jau suplanuotų priemonių ir būtų orientuota į svarbiausius prioritetus. Viceministras pažymi, jog paramos įsisavinimas Ukrainai neturėtų tapti dar vienu iššūkiu, kurių šalis turi ir taip daug.
Pasak jo, ES taip pat turėtų labiau įsitraukti visuose regionuose, kur Rusija siekia stiprinti savo įtaką, ypač savo pačios kaimynystėje – pradedant nuo Moldovos, tačiau dėmesį skiriant ir Vakarų Balkanams, ir Centrinei Azijai, tegiama pranešime.
