„Jeigu tokia (iniciatyva – ELTA) kils – aš tikrai gerbiu Seimo dispozicijoje esančius klausimus. Jeigu jie mano, kad reikia tirti vieną ar kitą klausimą – tai jie tą tikrai gali daryti. Norėtųsi palinkėti, kad nebūtų dvejopų standartų. Kai kurie klausimai lieka be dėmesio, lieka šešėlyje. Tuo tarpu kiti klausimai iškeliami ir pasirenkami selektyviai. Šito būtų naudinga išvengti, nes dėl to kyla tam tikras visuomenės nepasitikėjimas. Visa kita yra Seimo reikalas ir, manau, kad Seimas nuspręs taip, kaip jam atrodo reikalinga“, – žurnalistams Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje sakė G. Nausėda.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen taip pat leido suprasti, kad nėra didelė parlamentinio tyrimo Seime šalininkė. Visgi, jos teigimu, į klausimus, kuriuos sukėlė knyga „Pranešėjas ir Prezidentas“ galima atsakyti nebūtinai organizuojant parlamentinį tyrumą. „Seimo veiksmai gali būti įvairūs. Tai gali būti NSGK iniciatyvos, gali būti klausimų suformulavimas... Tyrimo komisija yra tik vienas iš daugelio galimų sprendimų“, – teigė parlemento vadovė.
Pasak jos, nuo parlamentarų valios priklausys, ar penktadienį prasidėsiančioje Seimo pavasario sesijoje bus aiškinamasi VSD vykdyto duomenų rinkimo apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu detalės.
„Ar Seime atsiras valia ir pakankamai iniciatyvos tai inicijuoti, mes pamatysime netrukus“, – teigė politikė, pažymėdama, kad pati skeptiškai vertina pastaruoju metu vis pasigirstančias iniciatyvas organizuoti parlamentinius tyrimus.
„Mes tokių iniciatyvų turėjome penkias, šešias. Manyčiau, kad kiekvieną kartą turime labai kruopščiai įvertini, ar tai yra prasminga“, – apibendrino V. Čmilytė-Nielsen.
ELTA primena, kad Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygoje „Pranešėjas ir Prezidentas“ atskleidžiamas VSD vykdytas galimai neteisėtas duomenų rinkimas apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu. Taip pat nemažai dėmesio skiriama tuometinio kandidato į šalies vadovo postą Gitano Nausėdos rinkiminei kampanijai bei prezidentavimo laikotarpiui.
Pagrindinis istorijos šaltinis – daugelį metų žvalgybos struktūrose dirbęs ir dar 2019 m. dėl neskaidrios VSD veiklos į ankstesnės kadencijos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininką Vytautą Baką kreipęsis pranešėjas.
Prezidentas netruko sureaguoti į ažiotažą viešojoje erdvėje sukėlusią knygą. Paklaustas, ar spėjo perskaityti naujai išleistą knygą, G. Nausėda tikino „pasakų nebeskaitantis“, o kiek vėliau suabejojo, ar žurnalistų papasakota istorija nėra „užsakomoji žiniasklaida“. Tuo metu VSD vadovybė griežtai atmeta viešai reiškiamus kaltinimus, esą žvalgyba rinko informaciją neteisėtai. Darius Jauniškis tvirtina, kad žvalgybos pareigūnai priešrinkiminu laikotarpiu domėjosi visų kandidatų į prezidentus aplinka ir tai, pasak jo, yra įprasta praktika.
Naujas diskusijas dėl knygoje papasakotos istorijos įžiebė politikos apžvalgininko Mariaus Laurinavičiaus paviešinta kitokia įvykių versija. Remdamasis pora šaltinių, glaudžiai susijusių su žvalgyba, apžvalgininkas paviešino pranešėjo tapatybė – pasak jo, tai šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) patarėjo pareigas einantis Tomas Gailius. Be to, M. Laurinavičius svarstė, kad pranešėjo liudijimas gali būti „valstybininkų klano“ istorijos tęsinys.
Prabėgus 3 metams po rezonansą sukėlusios istorijos, NSGK narys Raimundas Lopata pavasario Seimo sesijoje siūlo sudaryti parlamentinio tyrimo komisiją, kuri aiškintųsi pranešėjo istorijos detales. Opozicija tokį siūlymą sutinka nevienareikšmiškai – dalis politikų nemato prasmės inicijuoti papildomo tyrimo.
