Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius neseniai pareiškė, jog sprendimai dėl nuolatinio Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje priklauso nuo NATO pozicijos.
„Mes labai rimtai kalbėjomės ir aš susitikau su gerbiamu ponu Pistoriumi taip pat. Kalbėjome apie tai, kokios grėsmės yra aplink mus. Kad situacija tiek iš Baltarusijos pusės, tiek iš Kaliningrado pusės negerėja, ir dėl to pasikliauti vien tik papildomu pasitelkimu per tam tikrą laiką Vokietijos karinės galios gali būti nepakankamas ir neadekvatus dalykas.
Todėl mes stengiamės kiek įmanoma daugiau ir greičiau sukurti reikalingą infrastruktūrą Lietuvoje, kad būtume pasirengę priimti brigados lygio karinį dalinį kartu su visa ekipuote ir visa karine įranga.
Per kiek laiko tai padarysime – tikrai ne per dvi ar tris savaites, bet jau intensyviai dirbame šiuo klausimu“, – ketvirtadienį tvirtino šalies vadovas.
Pasak G.Nausėdos, pasirašytas susitarimas tarp jo ir kanclerio O.Scholzo galioja ir toliau, ir tą esą „patvirtina visos pusės“.
„Šiame komunikate yra numatyta ir visiško, šimtaprocentinio brigados dislokavimo galimybė, tiesiog ji nėra konkretizuota laike. Dėl to manau, kad būtent šias komunikato nuostatas mes turime užpildyti turiniu, bet tai turi daryti abi valstybės suartėjimo būdu. Viena daro savo namų darbus, kita – įvertina savo pasirengimą, ir, į mūsų pasirengimą atsižvelgusi, priima atitinkamus sprendimus.
Jokios dramos aš čia nematau, tiesiog turime visi toliau sutelktai dirbti“, – kalbėjo prezidentas.
„Įvairiuose NATO formatuose mes galime diskutuoti ir be jokios abejonės pateiksime savo požiūrį. Pirmiausia požiūrį apie ne gerėjančią, o, ko gero prastėjančią saugumo situaciją būtent aplink mūsų sienas ir aplink visą NATO rytinį flangą.
Jei šioje vietoje rasime sutarimą, manau, tada viskas labai logiškai dėliojasi ir sprendimai turi būti atitinkami“, – pridūrė G.Nausėda.
ELTA primena, kad Lietuvoje ir toliau vyksta politinės diskusijos dėl brigados Lietuvoje dislokavimo. Politikai nesutarė, kaip reikėtų vertinti Berlyno ir Vilniaus komunikatą dėl Vokietijos karių dislokavimo Lietuvoje. Taip pat diskutuota, ar Lietuvos saugumo interesus atitinka Vokietijos sprendimas nedislokuoti visos brigados karių Lietuvoje. Į diskusijas įsitraukė ir Vokietija.
Vokietijos ambasadorius Lietuvoje pažymėjo, jog kalbos, esą Vokietija atsitraukia nuo savo įsipareigojimų dėl brigados, yra įžeidžiančios, o viešai reiškiamas nepasitenkinimas neatsiųs nė vieno papildomo kario į Lietuvą.
Tuo metu Lietuvoje apsilankęs Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas kelia klausimą, ar Baltijos šalims yra reikalinga nuolat dislokuota Vokietijos brigada.
Kalbant apie Rytų flango apsaugą, jis svarsto, kad galbūt reikėtų „lankstesnių struktūrų“. Vokietijos gynybos ministras viliasi, kad į šiuos klausimus bus atsakyta Vilniuje vykstančiame NATO viršūnių susitikime. Šiuo metu šimtai Vokietijos kariuomenės 41-osios mechanizuotos pėstininkų brigados karių kartu su Lietuvos ginkluotosiomis pajėgomis dalyvauja pratybose „Grifono žaibas“ („Griffin Lightning“).
Lietuvoje šiuo metu yra apie 1 450 Vokietijos kareivių. Šalis siekia, kad visos sudėties Vokietijos brigada Lietuvoje būtų dislokuojama nuolat.
