„Aš pasakyti daugiau neturiu išskyrus tos informacijos, kuri buvo pateikta NSGK (2020 m. – ELTA) (...). Tai nieko naujo aš tikrai nepasakyčiau, jeigu toks tyrimas ir būtų“, – Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje ketvirtadienį teigė D. Jauniškis.
Seime užgimusios iniciatyvos steigti parlamentinę tyrimo komisiją, kuri aiškintųsi VSD duomenų rinkimą apie prezidento rinkimų dalyvius ir jų komandas, D. Jauniškis nekomentuoja.
„O politinių procesų, aš, atsiprašau, nekomentuosiu. Aš esu pareigūnas, o ne politikas. Politikai daro sprendimus ir kai tik ta komisija ar kažkoks kitas darinys bus sudarytas, mes esame pasiruošę atsakyti į visus klausimus“, – sakė jis.
D. Jauniškis taip pat nemano, kad pastaruoju metu dėl VSD veiklos kilęs ažiotažas pakenkė institucijos reputacijai. Tačiau, pripažįsta jis, pastaruoju metu kyla vis dažniau iššūkių prisitraukti jaunus žmones į nacionalinio saugumo srityje dirbančias valstybės institucijas.
„Aš manau, kad ne tik VSD, bet ir visos kitos institucijos, aš turiu omenyje, ir kriminalinės žvalgybos subjektai, ir kitos institucijos susiduria su tam tikromis rekrutavimo problemomis, todėl kad tiesiog mažėja jaunų žmonių noras ateiti į institucijas saugančias valstybės nacionalinį saugumą. Ir tai yra nelabai gera tendencija. Iš tikrųjų mums reikėtų stebėti ir žiūrėti kame yra problema“, – akcentavo D. Jauniškis.
ELTA primena, kad Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygoje „Pranešėjas ir Prezidentas“ atskleidžiamas VSD vykdytas galimai neteisėtas duomenų rinkimas apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu. Taip pat nemažai dėmesio skiriama tuometinio kandidato į šalies vadovo postą Gitano Nausėdos rinkiminei kampanijai bei prezidentavimo laikotarpiui.
Pagrindinis istorijos šaltinis – daugelį metų žvalgybos struktūrose dirbęs ir dar 2019 m. dėl neskaidrios VSD veiklos į ankstesnės kadencijos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininką Vytautą Baką kreipęsis pranešėjas.
Prezidentas netruko sureaguoti į ažiotažą viešojoje erdvėje sukėlusią knygą. Paklaustas, ar spėjo perskaityti naujai išleistą knygą, G. Nausėda tikino „pasakų nebeskaitantis“, o kiek vėliau suabejojo, ar žurnalistų papasakota istorija nėra „užsakomoji žiniasklaida“. Tuo metu VSD vadovybė griežtai atmeta viešai reiškiamus kaltinimus, esą žvalgyba rinko informaciją neteisėtai. Darius Jauniškis tvirtina, kad žvalgybos pareigūnai priešrinkiminu laikotarpiu domėjosi visų kandidatų į prezidentus aplinka ir tai, pasak jo, yra įprasta praktika.
Naujas diskusijas dėl knygoje papasakotos istorijos įžiebė politikos apžvalgininko Mariaus Laurinavičiaus paviešinta kitokia įvykių versija. Remdamasis pora šaltinių, glaudžiai susijusių su žvalgyba, apžvalgininkas paviešino pranešėjo tapatybė – pasak jo, tai šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) patarėjo pareigas einantis Tomas Gailius. Be to, M. Laurinavičius svarstė, kad pranešėjo liudijimas gali būti „valstybininkų klano“ istorijos tęsinys.Prabėgus 3 metams po rezonansą sukėlusios istorijos, NSGK narys Raimundas Lopata pavasario Seimo sesijoje siūlo sudaryti parlamentinio tyrimo komisiją, kuri aiškintųsi pranešėjo istorijos detales. Opozicija tokį siūlymą sutinka nevienareikšmiškai – dalis politikų nemato prasmės inicijuoti papildomo tyrimo.
