„Tam tikra dalis konkretybių, įvardinta komunikate, buvo palikta ir ministerijoms susitarti, kas yra susiję su labai konkrečiais techniniais arba tam tikrais kariniais dalykais, parametrais ir panašiai. Tai sąmoningai buvo palikta vėliau susitarti ir atsakyti iki galo, kokia bus forma, tai nereiškia, ar brigada čia, ar ne čia. Kalbama tik apie brigadą Lietuvoje, kaip ir komunikate parašyta, bet ar ji bus visa apimtimi, bus visi jai priklausantys įgalintojai, pavyzdžiui, ir panašūs dalykai“, – trečiadienį LRT televizijai teigė K. Budrys.
„Kaip ji atrodys ir kelintais metais būsime pajėgūs ją priimti, Vokietija bus pajėgi ją atsiųsti, vis dar yra neatsakyta. Vakar mes atsakymo neturėjome, tačiau darbai, pasirengimas vyksta – pirmas etapas jau yra įgyvendintas, tas, kuris buvo praėjusiais metais, šiuo metu vyksta antrojo etapo planavimas ir mes judame ta linkme“, – akcentavo jis.
Tuo metu reaguodamas į Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso mintis, kad dėl brigados sprendimą turėtų priimti NATO, K. Budrys pabrėžė, jog Aljansas nėra aukščiau valstybių, o NATO sprendimus priima Aljanso valstybių vadovai viršūnių susitikime arba jų atstovai, NATO Šiaurės Atlanto Taryboje.
„Pačios šalys sprendžia, nėra tokio būdo, kad nuspręstų kažkuris NATO komitetas ar vienetas, ką Vokietijai daryti, ar tuo labiau ko jai nedaryti. Mes tai sprendžiame, šalys sprendžiame. Gali prireikti NATO patarimo, sakykime, karinio, ką reikėtų, būtų protingiau daryti, gali reikėti grėsmių vertinimo, nes, kaip žinome, NATO rengia naujos kartos regioninius gynybos planus, ir tai bus svarbus veiksnys, tačiau visa tai yra patarimai. Tai, ką mes įgyvendiname, įgyvendiname kaip šalys pačios“, – aiškino prezidento patarėjas.
ELTA primena, kad Lietuvoje vyksta politinės diskusijos dėl brigados Lietuvoje dislokavimo. Politikai nesutarė, kaip reikėtų vertinti Berlyno ir Vilniaus komunikatą dėl Vokietijos karių dislokavimo Lietuvoje. Taip pat diskutuota, ar Lietuvos saugumo interesus atitinka Vokietijos sprendimas nedislokuoti visos brigados karių Lietuvoje.
Į diskusijas įsitraukė ir Vokietija. Vokietijos ambasadorius Lietuvoje pažymėjo, jog kalbos, esą Vokietija atsitraukia nuo savo įsipareigojimų dėl brigados, yra įžeidžiančios, o viešai reiškiamas nepasitenkinimas neatsiųs nė vieno papildomo kario į Lietuvą.
Tuo metu Lietuvoje apsilankęs Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas kelia klausimą, ar Baltijos šalims yra reikalinga nuolat dislokuota Vokietijos brigada. Kalbant apie Rytų flango apsaugą, jis svarsto, kad galbūt reikėtų „lankstesnių struktūrų“. Vokietijos gynybos ministras viliasi, kad į šiuos klausimus bus atsakyta Vilniuje vykstančiame NATO viršūnių susitikime.
Šiuo metu šimtai Vokietijos kariuomenės 41-osios mechanizuotos pėstininkų brigados karių kartu su Lietuvos ginkluotosiomis pajėgomis dalyvauja pratybose „Grifono žaibas“ („Griffin Lightning“).
Lietuvoje šiuo metu yra apie 1 450 Vokietijos kareivių. Šalis siekia, kad visos sudėties Vokietijos brigada Lietuvoje būtų dislokuojama nuolat.
