Prokuroras Gintaras Jasaitis teismui pranešė, jog 2020 metų vasarą įtarimų sulaukęs tuometis Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) vadovas Šarūnas Narbutas rinko pinigus iš žmonių, kad padengtų bylinėjimosi išlaidas.
Tai prokuoras paviešino išgirdęs, kad Š.Narbutas vėl pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, jei būtų išteisintas.
„Kiek pinigų surinko Š.Narbutas, nei teismui, nei man šiuo metu nėra žinoma. Nei pats teisiamasis, nei advokatas to nepasakė“, – teigė prokuroras, iš viešosios erdvės sužinojęs, kad Š.Narbutas į visuomenę kreipėsi du kartus. Š.Narbuto advokatas Raimundas Lideika paaiškino, jog ši istorija susijusi su pareigūnų veiksmais ikiteisminio tyrimo metu: „Tyrimo pradžioje buvo užblokuotos visos jo sąskaitos, žmogus liko be pragyvenimo šaltinio, todėl kreipėsi į visuomenę. Gautos lėšos buvo apmokestintos ir tapo jo asmeninėmis lėšomis. Nuo jų sumokėti mokesčiai, jos buvo deklaruotos“.
Š.Narbutas aiškino, jog iš paaukotų lėšų apmokėjo už savo advokatės Elzės Matulionytės, gynusios ją ikiteisminio tyrimo metu, paslaugas. Pinigai buvo pervedami į advokatės sąskaitą.
Prokuroras pasigedo aiškumu, kam iš tiesų buvo renkamos lėšos. „Jei įtariamasis kreipėsi į Lietuvos ir Pasaulio žmones prašydamas pinigų, tai jų paaukoję žmonės matyt tikėjosi, kad jos bus išleistas ne pietums, o teisinėms išlaidoms apmokėti“, – svarstė G.Jasaitis
Jis prašė teismo išsiaiškinti, kiek lėšų buvo pervesta advokatės sąskaitą, ir kokiais pagrindais jos pateko: „Jei į sąskaitą buvo pervedami pinigai, turėjo būti nurodoma ir mokėjimo paskirtis, aš ją ir noriu sužinoti, kad būtų aišku, ar apskritai buvo tų proceso išlaidų“. Ši situacija buvo nagrinėjama ir Europos žmogaus teisių teisme (EŽTT), į kurį Š.Narbutas kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo metu padarytų pažeidimų.
Teisiamasis Š.Narbutas atkreipė teismo dėmesį į dar kelis galimus pažeidimus – politikų ir pareigūnų pasisakymus apie jam pareikštus įtarimus.
Todėl jis prašė prijungti prie bylos Seimo nario konservatoriaus Lauryno Kasčiūno įrašus feisbuke, paskelbtus iškart po jo sulaikymo.
Apie įtarimus Š.Narbutui buvo skelbiama ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) feisbuke, kur situaciją komentavo Seimo narė Aistė Gedvilienė.
Jam pareikšti įtarimai buvo viešai vertinami ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT ) feisbuke.
2020 metų STT veiklos ataskaitoje Š.Narbuto byla išskiriama kaip vienas tarnybos darbo pasiekimų. „Ataskaitoje minimas įtarimas jau panaikintas, tačiau ši ataskaita iki šiol tebėra vieša“, – pastebėjo Š.Narbutas.
Teismui baigiant nagrinėti bylą, Š.Narbutas pateikė dar du prašymus panaikinti jam iki šiol taikomus draudimus.
Vienas jų – nesilankyti Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) bei jai pavaldžiose įstaigose. Š.Narbutas aiškino, jog POLA kartu su SAM dalyvauja bendruose Europos Sąjungos (ES) projektuose.
Š.Narbutas nebepriklauso POLA valdybai, bet teikia paslaugas rengiant ir įgyvendinant ES projektus.
Teisiamasis prašė panaikinti leidimą jam išvykti be teismo leidimo, nes tarptautiniuose projektuose dalyvaujančiam specialistui būtina išvykti į užsienį.
„Teismas neturėtų dirbti kaip leidimų biuras, į kurį reikia kreiptis kaskart norint išvykti“, – sakė Š.Narbuto advokatas R.Lideika.
„Puota maro metu“, – taip Š.Narbuto vaidmenį COVID-19 pandemijos metu apibūdino prokuroras G.Jasaitis.
Prokuroro teigimu, 2020 metų kovą, gavęs žodinį nurodymą iš tuometės SAM viceministrės Kristinos Garuolienės ir tuomečio premjero patarėjo Luko Savicko, Š.Narbutas derėjosi su COVID-19 testus gaminančios Kinijos bendrovės atstovybe Ispanijoje.
Prokuroro teigimu, Š.Narbutas buvo valstybės tarnautojui prilygintas asmuo ir atstovavo Lietuvos Vyriausybei, nors Ispanijos bendrovės „PMS International“ vadovams to nenurodė. Teigiama, kad su Ispanijos bendrove susitarus dėl 17 eurų kainos už vieną testo vienetą, į šią sumą įskaičiuotas ir 1 euro už testą tarpininkavimo atlygis Š.Narbutui. Prokuroro teigimu, apie gautą atlygį Š.Narbutas neinformavo nei SAM, nei Vyriausybės. „Jei Vyriausybės atstovai būtų žinoję apie tokį atlygį, manau, jam nebūtų leidę dalyvauti reagentų pirkimo procese“, – sakė G.Jasaitis.
Anot prokuroro, nuo 2020 metų kovo iki liepos, kai Lietuva kovojo su užklupusia COVID-19 pandemija, Š.Narbutas sumenkino valstybės tarnautojo vardą, pamynė bendražmogiškąsias vertybes, savo asmeninį turtinį interesą iškėlė aukščiau visuomeninio ir valstybei padarė didelę neturinę žalą.
Prokuroro teigimu, valstybei buvo padaryta ir turtinė žala: iš valstybės biudžeto už COVID-19 testus buvo sumokėta 303 tūkst. eurų daugiau.
