Kas jau švenčia pergalę?
Per pirmąjį merų rinkimų turą pergalę iškovojo net 26 kandidatai. Mero kėdėje jie nebus naujokai, nes visi ir dabar eina šias pareigas, taigi visi buvo perrinkti. Per ankstesnius rinkimus 2015 ir 2019 metais postą pirmajame ture užsitikrino gerokai mažiau politikų – po 19.
Be kita ko, dauguma perrinktų merų vilčių savo varžovams nepaliko – dažnu atveju jie buvo tiesiog sutriuškinti.
Daugiausia – 80 proc. – rinkėjų balsų surinko Šalčininkų rajono meras, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovas Zdzislavas Palevičius. Jo artimiausios konkurentės sąskaitoje – beveik aštuonis kartus mažiau balsų – kiek daugiau nei 11 proc.
Kitiems kandidatams nė pasvajoti apie Širvintų rajono mero postą vėl neleidžia šios savivaldybės vadovė, Regionų partijos atstovė Živilė Pinskuvienė. Už ją balsavo 78 proc. gyventojų. Jos artimiausią varžovę rinkosi net 13 kartų mažiau širvintiškių – vos per 6 proc.
Druskininkuose septintai kadencijai perrinktas su savo politiniu komitetu rinkimuose dalyvaujantis Ričardas Malinauskas. Jis gavo 72 proc. rinkėjų balsų. Antroje vietoje likęs kandidatas surinko akivaizdžiai mažiau balsų – per 11 proc.
Mero pareigas toliau eis ir socialdemokratas Mindaugas Sinkevičius. Rinkimuose dalyvavę Jonavos savivaldybės gyventojai jam patikėjo 72 proc. balsų. Artimiausiam konkurentui – devynis kartus mažiau.
Kazlų Rūdos savivaldybės meru liko Mantas Varaška. Jis taip pat sulaukė beveik 72 proc. rinkėjų palaikymo. Antroje vietoje likęs kandidatas tenkinosi beveik 12 proc. rinkėjų balsų.
Postą išsaugojo ir Tauragės rajono meras Dovydas Kaminskas. Liberalas sulaukė per 71 proc. rinkėjų balsų, artimiausia konkurentė – beveik 11 proc.
Alytaus miesto meru antrą kartą tapo socialdemokratas Nerijus Cesiulis, gavęs beveik 70 proc. balsų. Žemiau jo likęs artimiausias kandidatas surinko vos per 6 proc. balsų. Beveik 70 proc. rinkėjų paramą užsitikrinęs toliau savo miestui vadovaus ir dabartinis Palangos miesto vedlys, konservatorius Šarūnas Vaitkus.
Pakruojo rajono meru liks socialdemokratas Saulius Margis su 67 proc. rinkėjų palaikymu. Savo artimiausiam varžovui, surinkusiam kiek per 12 proc. balsų, šansų jis taip pat nepaliko.
Akmenės rajonui toliau vadovaus socialdemokratas Vitalijus Mitrofanovas. Jam balsus atidavė per 66 proc. atėjusių balsuoti savivaldybės gyventojų, artimiausiam kandidatui atiteko tik 16 proc. balsų.
Po 65 proc. rinkėjų balsų surinko ir toliau mero kėdėje šildysis Šiauliuose perrinktas nepartinis meras Artūras Visockas ir Vilkaviškio vadovas socialdemokratas Algirdas Neiberka. Jie savo varžovams neleido nė pagalvoti apie pergalę.
Kauno rajonui toliau vadovaus socialdemokratas Valerijus Makūnas, surinkęs 64 proc. balsų, žemiau jo liko kitas kandidatas su kiek per 13 proc. rinkėjų išreikšto pasitikėjimo.
Panevėžio miestui vėl vadovaus Rytis Mykolas Račkauskas, jam pavyko užsitikrinti maždaug 62 proc. rinkėjų balsus. Po savęs jis paliko nė 10 proc. rinkėjų balsų nesurinkusį kandidatą.
Marijampolei vadovaus socialdemokratas Povilas Isoda, už jį balsavo beveik 60 proc. rinkėjų.
Po 58 proc. gyventojų palaikymo sulaukė ir toliau mero pareigas eis Švenčionių rajono lyderis, „Laisvės ir teisingumo“ atstovas Rimantas Klipčius, Kretingos rajone per pirmąjį turą perrinktas Antanas Kalnius ir Rokiškio rajono meras socialdemokratas Ramūnas Godeliauskas.
Maždaug tiek pat pasitikėjimo, žiūrint į procentus, sulaukė ir Kauno miesto meras, „Vieningojo Kauno“ vadovas Visvaldas Matijošaitis. Savo artimiausią konkurentą jis paliko su 12 proc. rinkėjų balsų.
Per pirmąjį turą perrinktas ir Molėtų meras konservatorius Saulius Jaunieka. Jį palaikė beveik 56 proc. gyventojų. Artimiausią varžovą – beveik 12 proc. rinkėjų.
Birštono savivaldybės mere perrinkta socialdemokratų partijos atstovė Nijolė Dirginčienė, surinkusi 54 proc. balsų. Arčiausiai jos rikiavęsis konkurentas liko su kiek per 24 proc. rinkėjų palaikymo.
Kiek daugiau nei 50 proc. balsų dar pirmajame ture sugebėjo surinkti ir toliau pareigas tęs Rietavo vadovas, liberalas Antanas Černeckis, Neringos meras demokratas Darius Jasaitis, Plungės rajono lyderis liberalas Audrius Klišonis.
Toliau savo savivaldybėms vadovaus Joniškio rajono meras liberalas Vitalijus Gailius, Prienų meras socialdemokratas Alvydas Vaicekauskas.
Nieko gero nežada?
Ką sako tokie rinkimų rezultatai? Ekspertai kuo džiaugtis dėl jų nemato.
Esą tai gali reikšti, kad sena valdžia neatneš ir naujovių, be to, mažėja konkurencingumas, nes kiti varžovai, matydami, jog nuolat perrenkamas vienas ir tas pats meras, gali nuleisti rankas ir net nemėginti dalyvauti rinkimuose.
„Jeigu mes klaustume, kas laimėjo šiuos rinkimus, pirmas į galvą atėjęs atsakymas – buvę arba esami dabartiniai merai. Jeigu mes pasižiūrėsime – 26 savivaldybėse – t.y. beveik pusėje, rinkėjai jau pirmajame ture išsirinko merus, kurie yra ir dabar. Be to, 18 iš šitų merų ateina su daugumomis tarybose.
Tai yra labai aiškus ženklas, kad pusėje savivaldybių valdžia nesikeis. Kitaip tariant, jokių pokyčių nebus“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ pastebėjo Pilietinės visuomenės instituto direktorė Ieva Petronytė.
Jai pritarė ir komunikacijos ekspertas Mindaugas Lapinskas. Ekspertas juokavo, kad kai kuriems šalies merams turėtų pavydėti net ir neteisėtas autoritarinis Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka.
„Pakankamai daug merų, kurie laimi triuškinančiais rezultatais.
Kai kuriems iš jų turbūt A.Lukašenka pavydėtų tokių rezultatų santykinai laisvuose rinkimuose. Manau, kad nėra blogai, jei rinkimus laimima 51, 52 ar 55 proc., kaip vyksta Amerikoje, bet, kai laimima 70 ar 80 proc., galima svarstyti apie šiokią tokią demokratijos būklę.
Ne tik dėl to, kad kažkas labai klastotų balsavimo biuletenius, bet, kai uždominuoji viešąją erdvę, tu tiesiog išstumi (kitus kandidatus) ir nelabai yra norinčių su tavimi rimtai konkuruoti“, – pabrėžė M.Lapinskas.
Į tą pačią statistiką, kalbant apie rinkimus, krypsta ir Mykolo Romerio universiteto politologės Rimos Urbonaitės akys. Jos teigimu, tų pačių politikų perrinkimas vėl ir vėl rodo ir naujų lyderių trūkumą.
„Tai reiškia, kad neatsiranda jokie nauji lyderiai, alternatyvos. Nepaisant to, kad Seimo rinkimuose žmonės vis ieško naujų kandidatų ir balsuoja už naujus, savivaldos rinkimuose šis dalykas visiškai nebegalioja.
Visada galima daryti prielaidą, kad tie, kurie jau yra merais ir eina mero pareigas, turi labai nemažus šansus vėl sėkmingai sudalyvauti rinkimuose“, – „Žinių radijuje“ aiškino R.Urbonaitė.
Ekspertė atkreipė dėmesį, kad dažniausiai tie patys merai ir vėl būna perrenkami ne dėl gerų darbų, o sutelktų administracinių resursų.
„Ypač, jeigu savivaldybėse yra nemažai darbo vietų, kurios priklauso būtent nuo pačios vietinės valdžios, kuri tam turi nemažai įtakos. Kitas dalykas, reikia pripažinti, kad ir tos alternatyvos (nėra), konkurencija yra nelabai gera.
Kai kur konkurencija net mažėja, nes niekas nebesivargina jos tiems lyderiams sudaryti“, – apgailestavo politologė.
Ji pridūrė, kad anksčiau svarstytas merų kadencijų ribojimas, žiūrint į šiuos rinkimus, nebuvo toks ir prastas siūlymas.
Iš viso Lietuvoje yra 60 savivaldybių. Kitose savivaldybėse vyks antrasis merų rinkimų turas. Jis numatytas kovo 19 dieną.
