Turi paprastą receptą
Šią savaitę ministerijos atstovai rengiamus privalomosios pradinės karo tarnybos (PPKT) pokyčius pristatė Seimo frakcijoms ir jaunimo organizacijų atstovams. Plačiau apie būsimus pakeitimus galite skaityti čia.
Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos prezidentas Domantas Katelė pastebėjo, kad siūloma šauktinių reforma jaunam žmogui nesuteikia daugiau aiškumo.
„Svarbiausia yra pats Krašto apsaugos ministerijos sprendimas – kokį formatą jie nustatys, ar jis bus patrauklus jaunam žmogui, ar aiškiai pateiks atsakymą, kada jaunas žmogus turi eiti tarnauti, ar to atsakymo nebus. Kol kas dabartinė sistema nurodo, kad to atsakymo nėra“, – „Žinių radijo“ laidos metu kalbėjo D.Katelė.
Anot jo, esminė problema su šaukimu yra loterijos principas – jauni žmonės gyvena nežinodami, ar bus pašaukti, ar ne.
„Mūsų paprastas receptas – visuotinis šaukimas. Pradėkime apie tai kalbėti. Jeigu jau darome reformas ir keičiame šaukimą į nuolatinę privalomą pradinę karo tarnybą, tai eikime žingsnis po žingsnio į visuotinį šaukimą“, – ragino jaunimo organizacijų atstovas.
Anot jo, ministerija, pristatydama planuojamus pokyčius nevyriausybinėms jaunimo organizacijoms, nurodė, kad „bus dedamas akcentas“ ant tik baigusių mokyklą 18–19 metų žmonių, tačiau nėra jokio konkretumo, kaip tai atrodys, kaip tas akcentas bus įtvirtintas.
Prioritetas – kitas
Buvęs kariuomenės vadas, Seimo narys, konservatorius Arvydas Pocius laidos metu teigė, kad krašto apsaugos ministro siūloma reforma ir yra ėjimas link visuotinio šaukimo, siekiama, kad nebebūtų loterijos.
„Jaunuoliai žinotų, kad nuo 18 metų, baigę vidurinę mokyklą, jie turėtų atitarnauti šešių mėnesių pradinę privalomąją karo tarnybą, ir tokiu būdu visi būtų lygūs šioje situacijoje.
Nebūtų atidedami tarnybos metai, kaip dabar yra – iki 26 metų, tie, kurie studijuoja, o kaip žinome, daug kas studijuoja ne ketverius metus, tie amžinieji studentai, kurie sąmoningai tempia laiką, kad išvengtų karinės tarnybos. Manyčiau, kad ši reforma vestų prie to, kad tarnyba būtų atliekama visų jaunuolių, o ne loterijos būdu“, – patikino A.Pocius.
Pastebėjus, kad su šauktinių reforma judama per lėtai – ji būtų įgyvendinama palaipsniui nuo 2024-ųjų iki 2027 metų, buvęs kariuomenės vadas ragino įsižiūrėti į realijas.
„Šiuo metu visą dėmesį koncentruojame į NATO pajėgų pastiprinimą ir atvykimą į Lietuvą, jiems reikalinga infrastruktūra.
Jeigu norime, kad čia būtų vokiečių brigada, amerikiečių batalionas ir kitų NATO šalių atstovai, tai jiems reikia turėti, kur gyventi – nenorime, kad jie palapinėse miškuose gyventų“, – kalbėjo konservatorius.
Jo teigimu, šiuo metu prioritetas yra sudaryti tinkamas galimybes atvykusiems profesionaliems NATO sąjungininkų kariams, o statant infrastruktūrą, kareivines, įrengiant poligonus, būtų judama link visuotinio šaukimo.
„Ši reforma prasidėtų nuo 2024 metų, o iki 2027 metų turėtų būti pasiekiama privalomoji visuotinė karinė tarnyba“, – nurodė jis.
Demotyvuojančios aplinkybės
Buvęs premjeras, Seimo narys, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis teigė, kad opozicija vienareikšmiškos nuomonės dėl planuojamos šauktinių reformos neturi.
„Pritariame, kad turi būti didinamas šauktinių aprėpties skaičius. Iš 80 tūkst. šauktinių pakviečiami 3–4 tūkst., pamatėme, kokios priežastys tai lemia, čia tikrai reikia pokyčių, ypač, kas susiję su alternatyvomis, sveikatos reikalavimais“, – vardijo S.Skvernelis.
Tačiau nerimą kelia noras trumpinti tarnybos laikotarpį.
„Visgi kariauja technologijos, ir žmonės kariuomenėje turi būti išmanūs, gebėti naudotis technologijomis, turėti ir gerą bazinį pasirengimą. Ar šešių mėnesių laikotarpis yra užtektinas, tikrai atviras ir diskusinis klausimas“, – nurodė Seimo narys.
S.Skvernelio teigimu, jeigu atsiras modelis, trumpinantis tarnybos laiką, bet, papildomų mokymų dėka gebantis parengti intelektualų, tvirtą karį, tuomet kryptis būtų teisinga. Tačiau, jeigu bus vien mechaniškai sutrumpintas tarnybos laikotarpis, tada toks pasiūlymas opozicijos palaikymo nesulauks.
Tuo metu vertindamas visuotinumo principą, S.Skvernelis teigė, kad turi būti numatytos tam tikros alternatyvos. Tiems, kurie negali tarnauti dėl religinių įsitikinimų, anot jo, turi būti numatyta efektyviai veikianti alternatyvi tarnyba. Kaip ir tiems, kurie negali tarnauti dėl sveikatos.
Svarbiausia, pasak S.Skvernelio, kad būtų išlaikytas socialinis teisingumas
„Kad nebūtų taip, kad vieni tarnauja, o kiti, kad ir garsių mūsų politikų vaikai, sugeba išvažiuoti mokytis į užsienio universitetus – ir ką tada? Koks jų santykis su valstybe? Jie tokiu būdu išvengia ir privalomos karo tarnybos.
Kad būtų užtikrintas teisingumas, kad visi žmonės matytų, kad nesvarbu, kokia tavo socialinė padėtis, ar esi politiko, ar inžinieriaus, ar mokytojo vaikas – jokio skirtumo nėra, visi prieš įstatymą ar prievolę vienodi, tada bus esmė.
Bet, jeigu, kaip dažnai Lietuvoje būna, atsiras privilegijuotų dalis, kuri sugebės sėkmingai tėvynę mylėti būdami šiltai užsienyje ir ten siekdami savo kvalifikacijos, ir tuo pačiu metu išvengdami tarnybos – didžiausia demotyvacija, kada šauktinių sąraše loterijos būdu atsiranda garsios pavardės, bet iš esmės nei viena garsi pavardė netarnauja“, – kalbėjo politikas.
