Tiesa, tiek valdančiųjų atstovai, tiek politikos ekspertai situacijos nedramatizuoja – nors patvirtina, kad valdančiajai koalicijai priimti sprendimus Seime būtų gerokai sunkiau, visgi, nuo drastiškų pokyčių parlamente valdančiuosius turėtų apsaugoti pati opozicija.
Laukia nauji rinkimai?
Sekmadienį vykusiuose savivaldybių merų ir tarybų rinkimuose į antrąjį turą pateko trys Seimo nariai, priklausantys valdančiajai koalicijai.
Dėl Klaipėdos miesto mero posto antrajame ture kovos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų keltas kandidatas Audrius Petrošius, Elektrėnuose – Laisvės partijos kelta Silva Lengvinienė.
Šie kandidatai į Seimą išrinkti vienmandatėse apygardose, tad, jų pergalės mero rinkimuose atveju, čia turėtų būti rengiami pirminiai naujo parlamento nario rinkimai.
Į antrąjį turą Šilalės rajono savivaldybėje taip pat pateko Seimo narys, konservatorius Jonas Gudauskas, tačiau jo pergalės atveju papildomų rinkimų neprireiktų – politikas išrinktas daugiamandatėje apygardoje, todėl jo vietą Seime užimtų pirmas po brūkšnio 2020 metų Seimo rinkimuose likęs konservatorių sąrašo žmogus.
Šiuo metu valdančioji dauguma turi 72 Seimo narius.
J.Razma: „Sugebame mobilizuotis kur kas geriau nei opozicija“
Seimo vicepirmininkas, konservatorius Jurgis Razma teigė nieko dramatiško šioje situacijoje nematantis – anot jo, valdantiesiems jų kandidatų pergalės merų rinkimuose yra svarbesnės nei galimai apsunkėsiantis darbas Seime.
„Nepamirškime, kad yra ir opozicijos atstovų, patekusių į antrąjį turą, jiems taip pat gali pasisekti“, – portalui lrytas.lt sakė J.Razma.
Konservatorius teigė, kad net jei valdančiųjų vienmandatininkai laimėtų rinkimus, o jų vietas Seime užimtų opozicinių partijų atstovai, formalią daugumą Seime valdantieji išlaikytų.
„Ji jau būtų labai kukli, bet opozicija nepersvertų savo balsais, o, kaip ir minėjau, kažkam iš vienmandatėse išrinktų opozicijos atstovų taip pat gali pasisekti.
Nieko dramatiško nematau, tegul tik A.Petrošius laimi Klaipėdoje – mes visi frakcijos Seime nariai tik džiaugsimės, o ne aimanuosime, kad mums sudėtingiau dirbti Seimo salėje.
Vienas ar antras balsas nieko nelemia, ne kartą parodėme, kad, kai reikia, sugebame kur kas geriau mobilizuotis negu opozicija.
Prisiminkime, kad ir jų inicijuota neeilinė sesija, kai jau atrodė, kad jie pasirinko sau palankų laiką ir iš anksto tam ruošėsi, vis dėlto, balsų persvara tais politiniais klausimas buvo didesnė negu valdančiųjų ir opozicijos balsų skirtumas šiandien“, – priminė J.Razma.
Net jeigu du valdančiosios koalicijos atstovai pasitrauktų iš Seimo, anot J.Razmos, sunkesnis darbas Seime būtų laikinas – anot konservatoriaus, valdantieji turi neblogas perspektyvas iš naujo laimėti rinkimus šiose dvejose vienmandatėse.
Opozicija nesiverš
Klaipėdos universiteto (KU) politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili teigė, kad į antrajį merų rinkimų turą patekusių valdančiųjų partijų Seimo narių skaičius nėra toks didelis, kokio buvo galima tikėtis.
Nepaisant to, kad ir du valdančiųjų prarasti opozicijos balsai, anot jos, sukeltų labai didelę įtampą valdančiojoje koalicijoje.
„Būtų labai apsunkintas darbas, kuris ir šiaip dabar yra pakankamai sudėtingas. Žinome, kad pavasario sesijoje laukia įtempti klausimai, gali būti vėl atgaivintas klausimas dėl K.Bartoševičiaus skandalo ir komisijos sudarymo, vėl vyksta ginčai dėl Pranešėjo skandalo ir kalbama apie komisiją.
Būtų labai įtemptas darbo režimas, bet pagal tuos rezultatus, kuriuos turime šiandien, nemanau, kad situacija Seime keistųsi radikaliai“, – portalui lrytas.lt sakė G.Burbulytė-Tsiskarishvili.
Vis dėlto, politologė neatmeta, kad tam tikrų valdančiųjų sprendimų priėmimas iš tiesų galėtų būti paralyžiuotas.
„Dabar turime įdomią situaciją dėl kai kurių mokesčių klausimų, girdime pretenzijų iš Europos Sąjungos. Jau dabar matome, kad yra problemų, tad didelė tikimybė, kad jos dar labiau paaštrėtų.
Ir, aišku, visa darbotvarkė, kuri jau keliauja iš sesijos į sesiją – tai pagrindiniai Laisvės partijos klausimai, kurie, tokiu atveju, manau, būtų pasmerkti žlugti“, – svarstė ji.
Tačiau politologė pabrėžė nematanti scenarijaus, kad reikėtų performuoti valdančiąją daugumą.
„Net jeigu staiga įvyktų tokia situacija, kad vienu ar dviem balsais dabartinė opozicija turėtų daugiau, kol kas esu įsitikinusi, kad jie nesiimtų formuoti valdančiosios daugumos, o paliktų tą situaciją tokią, kokia ji yra dabar – tiesiog dauguma taptų mažuma, turėtų mažumos Vyriausybę.
Šiuo atveju suveikia kiti veiksniai – artėjantys parlamento rinkimai ir niekur nedingusios krizinės situacijos: infliacija, nepasibaigęs karas“, – įvardijo politologė.
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) skaičiuoja, kad surengti pirmalaikius Seimo nario rinkimus vienoje apygardoje kainuotų iki 700 tūkst. eurų.
Rinkimų gali prireikti ir dėl Seimo opozicijos atstovo, kandidatuojančio merų rinkimuose. Antrame rinkimų ture Raseinių rajone taip pat kausis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) deleguotas Seimo narys Arvydas Nekrošius.
