„Esu parengęs Lietuvos pasienio fortifikacijos ir kontrmobilumo priemonių įstatymo projektą, kurioje numatyta, kad Vyriausybė, Krašto apsaugos ministerija turėtų įsivertinti, kokių dar priemonių reikėtų. Dar surengsiu vieną kitą diskusiją apie tai ir jeigu matysiu, kad vienas su kitu dar nesusikalbam, aš užstosiu šį projektą. Tikiuosi, kad kai kurie sprendiniai bus padaryti“, – pirmadienį po Valstybės gynybos tarybos posėdžio žurnalistams teigė L. Kasčiūnas.
Politikas aiškina, kad partijų susitarime dėl gynybos stiprinimo yra labai aiški nuostata dėl kontrmobilumo priemonių įgyvendinimo, tad įstatymo projektas „nebus įdėtas į stalčių“.
„Partijų susitarime dėl gynybos stiprinimo yra labai aiški nuostata dėl kontrmobilumo priemonių įgyvendinimo. Aš esu pagrindinis partijų susitarimo koordinatorius ir įgyvendinimo prižiūrėtojas. Popierius nebus įdėtas į stalčių, jis bus gyvas ir mums reikės atsakymų, kas bus daroma“, – sakė konservatorius.
ELTA primena, kad kaimyninei Lenkijai stiprinant valstybės sienos apsaugą ir pasienio ruožuose ties Baltarusija ir Kaliningradu statant prieštankines užtvaras, L. Kasčiūnas tikina, jog Lietuvai taip pat derėtų apsvarstyti tokių priemonių taikymą šalies pasienyje.
Pasak politiko, dėl fortifikacijų ir kitų kontrmobilumo priemonių NSGK nariai diskutavo dar praėjusių metų vasarą, tačiau jokių esminių pasikeitimų ar institucinių iniciatyvų neatsirado. Todėl komiteto lyderis žada kelti šį klausimą NSGK posėdyje bei apsvarstyti, ar Seimui nereikėtų priimti specialaus kontrmobilumo priemonių įrengimo įstatymo.
NSGK pirmininkas tvirtino, kad kovą komitetas svarstys fortifikacijų įrengimo Lietuvos pasienyje klausimą. L. Kasčiūnas neatmeta galimybės, kad parlamentas galėtų priimti ir specialų įstatymą, kuris numatytų kontrmobilumo priemonių įrengimo principus, įtvirtintų teisines ir finansines sąlygas. Be to, įstatymu būtų pripažinta, kad fortifikacijų įrengimas yra „ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities“ projektas.
