Savivaldos rinkimų balsavimas baigtas: paaiškėjo, kur piliečiai aktyviausi, o kur – vangiausi

Rinkimų dieną prie balsadėžių atėjo 39,56 proc. piliečių, dar 9,41 proc. gyventojų savo rinkiminę valią pareiškė iš anksto.

Bendras pirmojo rinkimų turo aktyvumas šiek tiek didesnis nei praėjusių savivaldos ir merų rinkimų metu. 2019 m. savo balsą pirmajame savivaldos rinkimų ture atidavė 47,8 proc. piliečių: rinkimų dieną balsavo 41,55 proc., o iš anksto 6,25 proc. rinkėjų.

Sekmadienio vakare surengtoje spaudos konferencijoje VRK pirmininkė Jolanta Petkevičienė išskyrė pagrindinę rinkimų dieną aktyviausiai balsavusias savivaldybes.

„Aktyviausios savivaldybės rinkimų dieną – Pagėgiai net 48.67 proc. aktyvumą pasiekė Birštonas pasiekė panašų aktyvumą – virš 48 proc.“, – teigė J. Petkevičienė taip pat šiame kontekste išskirdama Kauno miesto, Šilalės ir Alytaus rajonų savivaldybes.

Balsavimas rinkimų apylinkėse sekmadienį vyko nuo 7 iki 20 valandos. Rinkėjų sąraše yra 2 milijonai 386 tūkstančiai 316 šalies gyventojų.

Pagal VRK 20 valandos duomenis, aktyviausi rinkėjai – Birštono (65,65 proc.) ir Pagėgių (64,56 proc.) savivaldybėse. Skaičiai – įskaitant išankstinį balsavimą.

Pagal 20 valandos duomenis, vangiausi rinkėjai – Panevėžio rajono (38, 17 proc.) ir Šiaulių rajono (40,53 proc.)

Rinkėjų sąraše yra 2 milijonai 386 tūkstančiai 316 šalies gyventojų.

Savivaldos rinkimus Lietuvoje stebi beveik 5200 stebėtojų. Jie turi užtikrinti, kad būtų laikomasi įstatymų, fiksuoti galimus rinkimų pažeidimus ir pranešti apie juos.
Savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose dalyvavo 16 politinių partijų ir 32 politiniai komitetai. Jų atstovai varžėsi dėl 1498 savivaldybių tarybų narių ir 60 merų mandatų. 

Policijos duomenimis, iki sekmadienio ryto yra pradėti 7 ikiteisminiai tyrimai dėl su savivaldos rinkimais susijusių pažeidimų, sako Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Jolanta Petkevičienė.

„Policijos šio ryto duomenimis, pradėti 7 ikiteisminiai tyrimai dėl Baudžiamojo kodekso 172 str. galimų pažeidimų, t. y. dėl trukdymo pasinaudoti rinkimų teise“, – sako pirmininkė sekmadienį surengtoje VRK spaudos konferencijoje.

„Daugiausia gautų pranešimų dėl galimų Baudžiamojo kodekso pažeidimų yra Vilniaus ir Alytaus apskrityse“, – pažymėjo ji.

Tačiau kol kas, pasak J. Petkevičienės, rimtesnių pažeidimų nenustatyta.

Per pirmąsias tris balsavimo valandas „Baltosios pirštinės“ tiek iš stebėtojų, tiek iš kitų pilietiškų gyventojų gavo 32 pranešimus apie galimus pažeidimus, teigiama pranešime žiniasklaidai.

Per tinklalapį gaunamų pranešimų statistikoje vis dar dominuoja pranešimai apie rinkimų agitacijos pažeidimus – jie iki 10 val. sudarė 80 proc. visų pranešimų“, – teigia visuomeninės organizacijos „Baltosios pirštinės“ atstovai.

Primenama, kad balsavimas rinkimų apylinkėse vyksta nuo 7.00 iki 20.00 valandos. Rinkėjų sąraše yra 2 386 316 šalies gyventojų.

Savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose dalyvauja 16 politinių partijų ir 32 politiniai komitetai. Jų atstovai varžysis dėl 1498 savivaldybių tarybų narių ir 60 merų mandatų.

Dalyvauti savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) registravo 13 tūkst. 797 kandidatus. 433 iš jų sieks tapti savivaldybių merais.

Savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose teisę balsuoti turi 2 milijonai 385 tūkst. 262 rinkėjai.

Sekmadienį balsuoti atvykęs rinkėjas turės pateikti galiojantį pasą arba asmens tapatybės kortelę. Taip pat tinka ir kiti dokumentai, kuriuose yra rinkėjo nuotrauka ir asmens kodas: vairuotojo pažymėjimas, pensininko pažymėjimas, diplomatinis pasas ir pan.

Rinkimų biuletenis turi būti užpildytas slapto balsavimo kabinoje. Viešinti užpildytą rinkimų biuletenį draudžiama.

Sekmadienį vykstančius savivaldos rinkimus Lietuvoje stebės beveik 5 tūkst. 200 stebėtojų. Jie turi užtikrinti, kad balsavimo metu būtų laikomasi įstatymų, fiksuoti galimus rinkimų pažeidimus ir pranešti apie juos.

Savivaldybių tarybų rinkimai daugiamandatėje rinkimų apygardoje laikomi įvykusiais, nepaisant juose dalyvavusių rinkėjų skaičiaus.

Kaip numatyta Rinkimų kodekse, išrinktu meru laikomas kandidatas, kuris pirmą kartą balsuojant gavo daugiau kaip pusę rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų, jeigu rinkimuose dalyvavo ne mažiau kaip 40 procentų į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų.