Arūnas Karaliūnas. Nepatinka tauro skulptūra? Pažvelkite, kas dedasi Kauno senamiestyje

Rinkimų fonas verčia kritiškai vertinti tiek miesto valdžios sumanymą pasipuikuoti šiuo kūriniu, tiek oponentų teiginius, esą Muravos sankryžoje pastatyta tauro skulptūra – visiškas nesusipratimas, kuris miesto biudžetui kainavo 176 tūkst. eurų.

Nuomonių gali būti įvairių, tačiau abejonių nekyla – kažkas su ta tauro
skulptūra negerai ir kritikos bangos nereikėtų sieti vien tik su
sumenkusiu dalies politikų ir pačių kauniečių palankumu Kauno merui
V.Matijošaičiui.

Kai prieš penkerius metus prie Kauno pilies buvo pastatyta Laisvės kario
skulptūra, niekam nekilo minčių pasakyti, kad Vytis gadina miesto vaizdą
ir nedera senamiesčio fone. Nes tokiam vertinimui nebuvo jokio
pagrindo.

Pirmasis pavojaus varpais dėl tauro pradėjo skambinti kultūros ministras
S.Kairys, kuris pats dar visai neseniai Kauno savivaldybėje ėjo įvairias
pareigas.

Ministrui labiausiai užkliuvo aplinkybė, kad labai panašią skulptūrą
planuoja statyti Krasnodaro (Rusija) valdžia. Dėl kūrinio meninės
vertės – nė žodžio.

Jeigu ministras S.Kairys būtų bent trumpam prisėdęs prie paieškos
internete, jis gausybę panašių skulptūrų rastų Prancūzijoje, Ispanijoje
ir kitose Vakarų Europos šalyse. Sąsajų su Rusija šiuo atveju nereikėtų
bijoti – rusai per ketverius metus nesugebėjo pastatyti skulptūros ir
turbūt nepastatys.

Rimtesnis klausimas – kas ir kodėl sugalvojo statyti būtent tokią
skulptūrą vienoje matomiausių miesto vietų.

Kūrinio autorius – gerai žinomas menininkas T.Vosylius, kuris dalyvavo
idėjų konkurse „Kauno akcentai“ ir savo pasiūlymu įtiko Kauno valdžiai,
sumaniusiai pastatyti miesto simbolį.

Konkurso komisijai vadovauja pats Kauno meras V.Matijošaitis, kuris po
pirmųjų atgarsių apie skulptūrą dudeno, esą jam gražūs visi mieste
iškilę kūriniai, o menininkams niekas nenurodinėja, ką ir kaip reikia
kurti.

V.Matijošaičiui ir visai miesto valdžiai smarkiai kliuvo už tokį
pasirinkimą. Galbūt pačiam merui tikrai trūksta įgūdžių tinkamai
įvertinti meno kūrinį, tačiau jo pašonėje visada sukiojasi dailės ir
architektūros specialistas prof. J.Audėjaitis.

Miesto valdžiai priekaištauta, kodėl tokiam svarbiam miesto simboliui
nebuvo paskelbtas konkursas, nesurengtas kauniečių balsavimas.

Atsiklausti gyventojų nuomonės visada pravartu, nors tiek Kauno, tiek
kitų šalies miestų valdžia beveik nesinaudoja šiuo demokratijos įrankiu,
tačiau kyla abejonių, ar šiuo atveju būtų pavykę išvengti dar didesnio
susiskaldymo.

Kiltų didelis ginčas tiek tarp gyventojų, tiek tarp pačių ekspertų, ir
dalis jų būtinai liktų nepatenkinti pasirinkimu.

Galbūt tokiu atveju verta vadovautis taisykle, kad geriau jokios tauro
skulptūros negu tokia?

Žmonių noras palikti pėdsaką – begalinis. Kažkas sodina medį, kažkas
stato namą, kažkas bando sužavėti neįprastais meniniais sprendimais.

V.Matijošaitis su komanda antrąją kadenciją įamžino tauro skulptūra,
kuri jau lyginama su garsiuoju „vamzdžiu“ Neries krantinėje Vilniuje.
Šis „Krantinės arka“ pavadintas kūrinys lig šiol neliko užmirštas ir
prisimenamas kaskart, kai norima pasišaipyti iš kūrėjų ir jų kūrybos
užsakovų.

Panašų šedevrą, tik šiek tiek užmirštą, turi ir Kaunas. Ir ne bet kur,
o pačiame miesto senamiestyje, vos kelios dešimtys metrų nuo Rotušės
aikštės!

2014-ųjų gegužę apleistame skverelyje Muitinės bei V.Kuzmos gatvių
sankirtoje buvo atidengtas paminklas Rutinai. Iš masyvaus 8 milimetrų
rūdinto plieno lakšto pagamintas paminklas primena piramidę nupjautu
viršumi ir atsirado festivalio „Dizaino savaitė“ bei gatvės meno
festivalio „Nykoka“ rėmuose.

Ant paminklo matyti užrašas „Čia, šioje vietoje, 2014 metų gegužės 11
dieną nieko ypatingo neįvyko“.

Kaip paaiškinti pirmą kartą į Kauną atvykusiam žmogui, kodėl atsirado
toks paminklas ir kodėl jis nebuvo pašalintas pasibaigus festivaliui?

Niekas tuo metu nekalbėjo apie šio kūrinio meninę vertę, nesiginčijo dėl parinktos vietos ir nesidairė kopijų užsienyje. 

O kodėl dar Kaune neatidengtas paminklas išmetamosioms automobilių dujoms,
bebrams arba pernykščiam sniegui?

Tauro skulptūros kūrėjas gali pasijusti tikru meno kūrinio virtuozu –
tikrai gali būti blogiau.