Tiesa, mokyklos direktorius neatskleidžia, ar šalies agresorės tanką galimai šlovinusi pedagogė gailisi savo poelgio.
Utenos rajono savivaldybės atstovai sako turintys informacijos, kad mokytojos šeimoje yra ne vienas Rusijos režimo gerbėjas.
Portalo lrytas.lt žiniomis, minėtoji pedagogė – Utenos Adolfo Šapokos gimnazijos matematikos mokytoja Roma Kovalskienė. Jos vyras Jonas Kovalskis buvo vienas iš Rusijos vykdomų karo nusikaltimų palaikymo akcijos organizatorių.
Pirmoji pranešė pati gimnazija
„Gimnazija gavo neoficialios informacijos, kad mūsų gimnazijos mokytoja dalyvavo Vilniuje, Katedros aikštėje, vykusioje kelių žmonių organizuotoje karo nusikaltimų palaikymo akcijoje.
Gimnazijos Pedagogų etikos komisijai pavesta skubiai išnagrinėti gautą informaciją ir pateikti savo išvadas“, – pranešė ugdymo įstaigos atstovai.
Jie pabrėžia, kad gimnazija nėra gavusi jokios oficialios informacijos iš valstybės tarnybų dėl mokytojos įvykdyto administracinio ar kitokio pobūdžio nusižengimo, todėl kol kas neturi teisinio pagrindo taikyti teisinės atsakomybės priemonių.
Be to, ugdymo įstaigos atstovai tvirtina, kad nėra gavę jokios informacijos ir iš gimnazijos bendruomenės – mokytojų, mokinių ar jų tėvų – kad mokytoja mokymo proceso metu darbe ar su darbu susijusioje aplinkoje skleistų informaciją, kuri sudarytų pagrindą taikyti jai teisinę atsakomybę už Rusijos agresijos prieš Ukrainą palaikymą.
Nurodoma, kad mokytojos atžvilgiu taikomas rekomendacijų algoritmas vadovaujantis Švietimo mokslo ir sporto ministerijos 2022 m. balandžio 22 d. raštu Nr. SR-1495 „Dėl teisinių priemonių mokytojams, kurie pritaria Rusijos agresijai prieš Ukrainą, skleidžiant dezinformaciją ir melą“.
„Gimnazija, kaip švietimo įstaiga, smerkia okupacinį Rusijos karą prieš Ukrainą, todėl laikosi pozicijos, kad Rusijos inicijuoto karo ir agresijos pateisinimas nėra suderinamas su mokytojo, kaip pilietinę bendruomenę ugdančio asmens, pareigomis“, – rašoma gimnazijos pareiškime.
Utenos Adolfo Šapokos gimnazijos direktorius Saulius Brasiūnas teigė plačiau nenorintis komentuoti šios situacijos.
„Ten (gimnazijos pareiškime, – aut.past.) viskas pasakyta – veiksmai, dokumentai nurodyti, mūsų pozicija išreikšta, kad mums yra nepriimtina tokie, jeigu jie būtų, veiksmai“, – portalui lrytas.lt sakė gimnazijos vadovas.
Kokio dalyko mokytoja galimai dalyvavo karą palaikančioje akcijoje, S.Brasiūnas neatsakė. Iš pradžių jis taip pat nesutiko atskleisti, ar su pedagoge jau kalbėjosi.
„Viskas yra padaryta pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos algoritmą, ir visi veiksmai daromi“, – nenoriai kalbėjo jis.
Visgi vėliau S.Brasiūnas patvirtino, kad su pedagoge jau pasikalbėjo, tačiau ar ji pripažįsta savo kaltę – neatsakė: „Taip, kalbėjomės. Jūs manęs klausinėjate tokių dalykų, kurie yra mūsų vidaus reikalas.“
Pranešama, kad šiuo metu sutelktas papildomas dėmesys į mokytojos vykdomą mokymo proceso organizavimą, siekiant įsitikinti, ar jos asmeninės pažiūros netrukdo mokinių dorovinio bei etinio ugdymo procesui.
Galutiniai sprendimai bus priimti tik gavus Pedagogų etikos komisijos išvadas dėl neoficialiai gautos informacijos apie mokytojos dalyvavimą karo nusikaltimų palaikymo akcijoje Vilniuje.
Užfiksuota vaizdo įrašuose
Nors gimnazijos direktorius plačiau komentuoti situaciją atsisakė, portalo lrytas.lt žiniomis, rusų tanko šlovinimo akcijoje Vilniuje dalyvavo ugdymo įstaigos matematikos mokytoja R.Kovalskienė.
Apie tai, kad jos kelionėmis į sostinę dabar domisi mokyklos administracija, ji pati paskelbė savo feisbuke.
„Aš, R.Kovalskienė, matematikos mokytoja Utenos Adolfo Šapokos gimnazijoje, kurioje dirbu paskutinius 22 metus. Šiandien buvau informuota, kad yra gauta „neoficiali informacija“ iš socialinių tinklų paskalų puslapių, neva aš dalyvavau kažkokioje karo nusikaltimus pateisinančioje akcijoje“, – rašė mokytoja.
R.Kovalskienė visus jai mestus įtarimus vadino šmeižikiškais, tvirtino jokioje karo nusikaltimų palaikymo akcijoje nedalyvavusi.
„Man mesti kaltinimai – tai tik seniai besitęsiančios atakos prieš mano vyrą Joną Kovalskį, visuomenės veikėją, veiksmų dalis. Nesugebėdami įveikti jo paties, anonimai imasi kitų nešvarių metodų ir bando susidoroti su jo artimaisiais. Tai yra ne tik amoralu, bet ir neteisėta.
Todėl savo grubiai pažeidžiamas asmenines teises šiuo atveju ketinu ginti visomis teisėtomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka, kad būtų nustatyti ir teisiškai įvertinti šios šmeižto kampanijos užsakovai ir vykdytojai“, – teigė ji.
Tiesa, jau kitame sakinyje mokytoja prisipažįsta palaikymo akcijoje visgi dalyvavusi ir ją filmavusi. Užfiksuotuose vaizdo įrašuose matyti, kaip ji telefonu filmuoja savo vyrą.
O jos vyras – J.Kovalskis – buvo vienas iš šios okupantų šlovinimo akcijos organizatorių. Rusijos režimo gerbėjas prie eksponuojamo tanko buvo įsivėlęs į konfliktą su humoristu Pauliumi Ambrazevičiumi.
Apgailestauja ir žada įvykį aiškintis
Utenos rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Romualdas Kraulišas savo ruožtu teigė, kad mokytojos elgesys šiuo metu nuodugniai tiriamas. Pasak jo, tokią žinią jautriai priėmė visa mokyklos bendruomenė.
„Kadangi tik vakar vakare gavau tą informaciją, visų detalių dar nežinau. Faktas tas, kad mes palaikome ukrainiečius ir nepalaikome agresorių, mokykla ir mes vadovaujamės ministerijos raštu dėl teisinių priemonių mokytojams, kurie pritaria Rusijos agresijai prieš Ukrainą, tai vadovaujamės tuo.
Kiek aš žinau, ir mokykla veiksmus atlieka – turi Etikos komisija vertinti mokytojos elgesį, tik ta informacija yra dar subjektyvi“, – nurodė R.Kraulišas.
Pasak jo, jei paaiškės, kad mokytoja palaikymą karui skleidė savo darbo metu, ji turės išeiti iš darbo.
„Dabar viską aiškinasi mokytojų etikos komisija. Pirminiais duomenimis, būtent pačioje mokykloje iš mokytojos agitacijų ar pokalbių karo tema nėra pastebėta. Aišku, dėl šeimos mes turime informacijos, kad kai kurie jos šeimos nariai turi tokias pakraipas. Tai tas dalykas yra jautrus.
Faktas tas, kad mes visų tokių mokytojų, kurie palaiko karą Ukrainoje, kurie yra rašistai, netoleruojame, ir mūsų atsakas bus pats griežčiausias – nesvarbu, ar tai yra mokykla, ar kita institucija“, – pabrėžė Utenos rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas.
Pasak R.Kraulišo, dabar taip pat aiškinamasi, ar mokytoja dezinformacijos neskleidė pačioje mokykloje.
„Mokiniai šiandien kalba tai, kad tikrai niekada nėra to buvę, kad būtų pokalbių su mokiniais ar būtų deklaruojamos jos nuostatos. Lauksime darbo grupės komisijos išvadų ir priimsime sprendimus.
Nemalonus atvejis, visi mes išgyvename, visi palaikome ukrainiečius, ir pati A.Šapokos bendruomenė juos remia, ir visos mokyklos remia.
Tokie akibrokštai yra jautrūs, bet turime išsiaiškinti iki galo, ar iš tikrųjų reikia priimti drastiškus sprendimus“, – kalbėjo Utenos rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas.
Parengtas specialus algoritmas
Portalas lrytas.lt jau anksčiau yra rašęs apie tai, jog ŠMSM yra parengusi mokykloms specialias rekomendacijas, kaip elgtis, susidūrus su karą Ukrainoje neigiančiu ar kitaip neapykantą skatinančiu mokytoju.
„Kai mokytojas viešai, socialiniuose tinkluose, per pamokas ar kitoje mokyklos veikloje pritaria tarptautiniams nusikaltimams, jo veikla gali būti vertinama remiantis Baudžiamuoju kodeksu. Jame pažymima, kad už viešą karo nusikaltimų, genocido neigimą, menkinimą jis gali būti baudžiamas bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Nors Baudžiamojo kodekso straipsnyje neužsimenama apie karą Ukrainoje, balandžio 12 dieną Seimas priėmė rezoliuciją, kurioje siūlo, deramai įvertinus teisines aplinkybes, Rusijos vykdomus karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui kvalifikuoti kaip ukrainiečių tautos genocidą“, – portalui lrytas.lt anksčiau dėstė ministrės Jurgitos Šiugždinienės patarėjas Dainoras Lukas.
Pasak jo, mokyklos administracija turėtų aiškiai informuoti visus įstaigos darbuotojus, kad viešas pritarimas tarptautiniams karo nusikaltimams, jų neigimas ar šiurkštus menkinimas gali būti laikomas nusikaltimu.
„Todėl tokių pažiūrų demonstravimas darbo vietoje ar viešoje erdvėje, darbo metu ar susijusioje su darbu aplinkoje yra neleistinas ir gali būti laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Mokyklos vadovas, gavęs informaciją apie mokytojo pamokose, mokykloje ar viešai skleidžiamą dezinformaciją, karo ir genocido pateisinimą, turi iš karto reaguoti“, – pabrėžė ŠMSM atstovas.
Pasak D.Luko, įstaigos vadovas turėtų inicijuoti pokalbį su mokytoju bei etiškai ir dalykiškai pasiūlyti nutraukti darbo sutartį arba mokytojo pareiškimu, arba šalių susitarimu. Jei pedagogas nesutinka, reikėtų raštu jo paprašyti, jog šis pasiaiškintų dėl savo elgesio.
„Darbo kodekse pasakyta, kad darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika yra laikoma šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Aplinkybes, kurios yra laikomos šiurkščiu pareigų pažeidimu, galima apibrėžti mokyklos priimtuose vietiniuose dokumentuose.
Priklausomai nuo pažeidimo sunkumo ir kitų aplinkybių, darbuotojui gali būti įteikiamas įspėjimas dėl galimo atleidimo už antrą tokį patį pažeidimą arba jis gali būti atleidžiamas iš darbo be įspėjimo ir išeitinės kompensacijos“, – nurodė jis.
