Skelbiama, kad tokiu būdu užtikrinama, kad iki 2,52 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) būtų skiriama Lietuvos įsipareigojimams, susijusiems su naryste NATO, vykdyti.
Gruodį paskelbtame ministerijos ekonominės raidos scenarijuje numatoma, kad Lietuvos ekonomika šiemet augs 4 013,8 mln. eurų daugiau, lyginant su rugsėjo mėn. prognozėmis, ir viso sudarys 74 293,2 mln. eurų.
„Krašto gynybos stiprinimas yra šios Vyriausybės prioritetas, todėl nuo kadencijos pradžios finansavimas šiai sričiai išaugo net 73 proc. Atsižvelgiant į gruodį atnaujintas ekonomines projekcijas, skiriame papildomą 97,5 mln. eurų finansavimą taip užtikrinant sutartą 2,52 proc. nuo BVP lygį. Tokiu būdu papildomai stiprinsime nacionalinius gynybos pajėgumus rusijos vykdomo karo kontekste“, – pažymėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Primenama, kad praėjusių metų kovo 17 d. Seimas pritarė Finansų ministerijos siūlymui tikslinti 2022 m. biudžetą ir didinti išlaidas šalies gynybai nuo 2,05 iki 2,52 proc. BVP.
Šiuo metu 2023 m. valstybės biudžeto įstatyme KAM numatyti asignavimai 2023 metams sudaro 1 774,6 mln. eurų, t. y., apie 573 mln. eurų daugiau nei patvirtiname 2022 m. valstybės biudžete.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę Krašto apsaugos ministras (KAM) Arvydas Anušauskas sakė, kad jau yra ir numatyta, kur bus panaudotos šios papildomos lėšos – planuojama įsigyti ginkluotės ir amunicijos. Konkrečiau suplanuotų įsigijimų A. Anušauskas nekomentavo.
Ministras taip pat pažymėjo, kad jau metus besitęsiančios Rusijos karinės agresijos Ukrainoje kontekste Lietuva turi galvoti apie dar didesnes išlaidas gynybai. Pasak jo, svarbu įvertinti tai, kad Lietuvos visuomenė teigiamai vertina išlaidų krašto gynybai didinimo klausimą.
„Išties yra galimybės Lietuvai, kaip ir kitoms regiono valstybėms, realiai galvoti apie didesnes išlaidas gynybai. Mes dabar turime galimybę ją sustiprinti ir tą galimybę reikia išnaudoti. Juo labiau, kad egzistuoja visuomenės palaikymas. Apklausas darėme: du trečdaliai pritaria 2,5 proc. BVP ir didesniam gynybos finansavimui. Šiuo atveju Lietuvos kariuomenė per keletą metų įgytų tokį potencialą, kurio iki šiol niekada neturėjo“, – teigė ministras.
