Valstybės valdomos įmonės bei įstaigos, prieš keletą metų galimai politikų įpareigotos bylinėtis su privačiais vietos ar užsienio kapitalo verslais, pralaimi vieną bylą po kitos.
Tiesa, tokiuose teisiniuose ginčuose niekada nepralaimi valstybės samdomi advokatai, kuriems valdžia net ir nesėkmingų bylų atvejais atriekia milijonus eurų mokesčių mokėtojų pinigų. Maža to – tikslūs teisininkų honorarai slepiami.
Suma dar padidėjo
Lietuvos apeliacinis teismas vasario pabaigoje paliko galioti Vilniaus apygardos teismo sprendimą, kuriuo bendrovei „Vilniaus energija“ iš akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) priteista atlyginti 1,7 mln. eurų nuostolių už 2014 m. ir 535 tūkst. eurų nuostolių – už 2015 m., pripažinus, kad ieškovė buvo diskriminuojama kitų termofikacinių elektrinių atžvilgiu.
Šią bylą Apeliacinis teismas antrą kartą nagrinėjo apeliacine tvarka po to, kai Aukščiausiasis Teismas panaikino Apeliacinio teismo 2020 m. birželio 11 d. nutarties dalį, kuria buvo atmestas ieškinio reikalavimas priteisti „Vilniaus energijai“ iš ESO 2,2 mln. eurų nuostolių atlyginimą dėl diskriminavimo.
Kilo klausimas dėl ieškovės patirtų nuostolių apskaičiavimo. Todėl apeliacinės instancijos teismas paskyrė ekspertizę, pavesdamas dar kartą nustatyti nuostolių dydį.
Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad ekspertizės akte paaiškinta, kaip buvo apskaičiuojami ieškovės patirti nuostoliai, kuo buvo remiamasi, o visi skaičiavimai pagrįsti tiek šalių pateiktais duomenimis, tiek viešai prieinama ekspertizei atlikti reikalinga informacija.
Išvadose nustatyta, kad „Vilniaus energijos“ 2014 m. patirti nuostoliai sudarė 1,86 mln. eurų, o 2015 m. – 688 tūkst. 434 eurų. Paaiškėjo, kad ekspertų užfiksuotas 2014–2015 m. negautų pajamų dydis buvo net didesnis nei pačios „Vilniaus energijos“ apskaičiuotas ir prašomas priteisti.
Prisiminė „krūpčiojimo“ laikotarpį
Apžvelgdamas „Vilniaus energijos“ laimėtą bylą, Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Martynas Nagevičius savo „Facebook“ profilyje svarstė, ko galima pasimokyti iš šios istorijos.
„Matyt, kad, dirbdamas vadybininku ar net valstybinės įmonės vadovu, turėtum atsispirti pagundai elgtis ne pagal įstatymus ir teisingumą, o pagal vyraujančias politines sroves. Nes tas teisingumas vis tiek po to atsiveja, net po 8–9 metų. Kai politines srovės jau būna pasikeitusios kokius 2–3 kartus per tą laiką. Kad suprastumėte kontekstą: čia 2014–2015 m. istorija, kai, jei pamenate, vyko politinis karas tarp tuometinės Prezidentūros, vadovaujamos Dalios Grybauskaitės, ir „Veolia“ (anksčiau „Dalkia“), tada valdžiusios tą pačią „Vilniaus energiją“, – rašė M.Nagevičius.
Jo nuomone, tai buvo telefoninės teisės laikų pikas, kai skambutis iš Prezidentūros darė didesnę įtaką valdininkų veiksmams, nei galiojantys įstatymai.
„Tuometinė LESTO tada nustatinėdavo elektros gamybos kvotas – na, ir aišku, valstybinei „Lietuvos energijai“ duodavo kiek galima daugiau, o „Vilniaus energijai“ – kiek galima mažiau. Žodžiu – pagal tuometinį politinį kontekstą. Ir bet kokie tuometiniai „Vilniaus energijos“ bandymai aiškinti, kad toks elgesys yra ne tik kad neteisėtas, bet ir ekonomiškai žalingas tiems patiems elektros bei šilumos vartotojams, pralaimėdavo tam politiniam kontekstui. Nes pamenate – tai buvo valdininkų ir valstybinių įmonių vadovų „krūpčiojimo“ prie Prezidentūros durų laikai. Dabar atėjo sąskaita. Gali būti, kad ne paskutinė ir ne mažiausia“, – savo nuomonę dėstė LPK viceprezidentas.
Pasak jo, blogiausia, kad tą sąskaitą apmokės ne tie, kas keldavo tuos krūpčiojimus ir kurie krūpčiodavo, o elektros vartotojai ir mokesčių mokėtojai, tai yra – mes visi.
„Bet jei priimsim tai kaip mokestį už pamoką ir nustosim daryti mums atrodančius teisingus veiksmus, skirstant rinkos dalyvius į geresnius ir blogesnius, nesirinkdami priemonių, net kai tos priemonės kiek prasilenkia su įstatymais, tai gal tada ir verta už tai sumokėti“, – akcentavo M.Nagevičius.
Advokatai ima pinigus, bet sėkmės negarantuoja
Pastaruoju metu tai ne vienintelis atvejis, kai ginčuose su privačiu verslu valdiškos institucijos išgirsta joms nepalankius ir visiems Lietuvos mokesčių mokėtojams brangiai kainuojančius sprendimus.
Pernai birželio 28 d. nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas paliko galioti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo nutartį, kuria atsisakyta priimti Energetikos ministerijos ieškinį dėl tariamos 240 mln. eurų žalos atlyginimo iš Prancūzijos energetikos bendrovės „Veolia“.
Anksčiau Energetikos ministerija su prancūzų investuotojais nesėkmingai bylinėjosi Tarptautiniame investicinių ginčų sprendimo centre (ICSID) Vašingtone, iš kur ieškinį vėliau atsiėmė ir kurpė naują bylą Lietuvos teismuose, tačiau ir vėl tuščiai.
Vašingtono arbitraže byloje su „Veolia Environnement S.A.“, „Veolia Baltics and Eastem Europe S.A.S.“, UAB „Vilniaus Energija“ ir UAB „Litesko“ už teisines paslaugas 2016–2020 m. Energetikos ministerija sumokėjo 10 mln. eurų. 2021 m. gauta sąskaitų dar už 3 mln. eurų.
Portalo alfa.lt šaltinių duomenimis, Energetikos ministerija teisiniam procesui Lietuvoje ir JAV prieš Prancūzijos investuotojus jau išleido apie 14 mln. eurų, tačiau samdomi advokatai nepadėjo valstybei prisiteisti nė cento iš neaiškiais kriterijais priskaičiuotos tariamos 240 mln. eurų žalos.
Valdininkai teisinasi, kad praktika, kai teisininkams mokama dešimtys milijonų eurų, neišvengiama, nes tenka pasitelkti aukštos kvalifikacijos profesionalus. Vis dėlto tuo galima ir suabejoti – kai kurių nuolat samdomų advokatų konsultacijos nepadeda laimėti teismuose. Priešingai – valstybei tenka apmokėti ne tik savų, bet ir kitos pusės teisininkų honorarus.
Portalas alfa.lt rašė, kad dėl taikomų išimčių teisininkų paslaugas Energetikos ministerija perka neskelbiamų derybų būdu.
Bet kai niekam nereikia atsiskaityti, kodėl pasirinkta viena ar kita advokatų kontora, kokiais kriterijais matuojama teisininkų kompetencija ir jų siūlomi paslaugų įkainiai, kyla pagrįstų abejonių dėl šio proceso skaidrumo.
Teigiama, kad valstybė itin dosni buvo vienos didžiausių advokatų kontorų Baltijos šalyse „TGS Baltic“.
„Viešojoje erdvėje ne kartą kelta prielaida, kad „TGS Baltic“ advokatų sėkmę gaunant valstybės užsakymus užtikrindavo šios advokatų kontoros vadovaujančio partnerio Viliaus Bernatonio ryšiai su buvusiu valstybės kontroliuojamos bendrovės „Klaipėdos nafta“ vadovu, vėliau – Algirdo Butkevičiaus Vyriausybės energetikos, o Sauliaus Skvernelio ministrų kabinete susisiekimo ministru, dabartiniu valstybės įmonės „Litgrid“ vadovu Roku Masiuliu“, – rašė alfa.lt.
Teismas baudas panaikino
Dar viena skambi byla siubliūško 2021 m. pabaigoje. Tąsyk Konkurencijos taryba nutraukė tyrimą dėl buvusios šilumos gamintojos „Vilniaus energija“ ir lietuviško kapitalo Estijos biokuro tiekėjos „First Opportunity“ (buvusi „Bionovus“) sandorių.
Konkurencijos taryba abiem bendrovėms buvo skyrusi milijonines baudas, tačiau jas galutinai panaikino teismai.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. ir 2019 m. panaikino Konkurencijos tarybos 2015 m. gruodžio sprendimą „Vilniaus energijai“ skirti 19 mln. eurų, o „First Opportunity“ – 3,529 mln. eurų baudas. Šis teisinis ginčas truko kone ketverius metus, tačiau irgi baigėsi valdžios institucijų pralaimėjimu.
