Naujienų portalas euronews.com aprašė incidentus, kurie kilo Rusijos šalininkams nusprendus tanką „papuošti“ gėlėmis ir žvakėmis.
Tiesa, dėmesį atkreipė šiam straipsniui pasirinktas pašnekovas. Juo tapo skandalistas, advokatu save pristatantis, nors tokiu Lietuvoje niekuomet nėra buvęs, Stanislovas Tomas.
Minėtoje publikacijoje cituojamas liūdnai pagarsėjęs veikėjas aiškina, esą gėles prie tanko nešti rusakalbius skatina pati šalies valdžia, laikydama juos priešais.
Kaltino šalies valdžią
Nuo penktadienio Katedros aikštės prieigose eksponuojamas Ukrainoje nukautas rusų tankas tapo gvazdikais ir žvakėmis nešinų, prorusiškų šalies gyventojų traukos centru. Dėl greta tanko fiksuojamų incidentų veiksmų ėmėsi ir Krašto apsaugos ministerija, ir policijos pareigūnai.
Vilniaus apskr. policija pradėjo administracinę teiseną pagal Administracinių nusižengimų kodekso 524 straipsnį, numatantį atsakomybę už nacistinių, komunistinių simbolių, totalitarinių ar autoritarinių režimų simbolių platinimą ar demonstravimą.
Nuo pirmadienio vakaro prie tanko budi ir Karo policijos ekipažas. Saugumo ekspertai pastebi, kad akcija prie tanko nėra spontaniška. Ji esą gali būti koordinuota. Šie įvykiai neliko nepastebėti ir už Lietuvos ribų.
Naujienų portalas euronews.com vasario 28 dieną pasirodžiusiame straipsnyje konstatuoja, kad karas Ukrainoje esą kelia Lietuvos žmonių susipriešinimą, nes, nors didžioji dalis šalies gyventojų palaiko ukrainiečius, nedidelė rusakalbių mažuma gina Maskvą ir remia jos tikslus.
Straipsnyje vieninteliu pašnekovu pasirinktas Lietuvos rusakalbių mažumos gynėju save pristatantis S.Tomas, kuris tvirtina, kad „karas yra baisus dalykas“, ir priduria, jog rusakalbius nešti gėles prie tanko neva pastūmėjo Lietuvos valdžia, „laikydama juos priešais“.
Tiesa, kitą dieną, kovo 1-ąją, straipsnyje atsirado ir Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus žiniasklaidos priemonei atsiųstas komentaras, kuriame akcentuojama, kad tik labai mažas procentas Lietuvos rusų palaiko Rusijos agresiją Ukrainoje.
Su pačiu S.Tomu portalui lrytas.lt nepavyko susisiekti.
Pagarsėjęs įvairiais skandalais
Lietuvos visuomenei S.Tomo žinomas ne vienerius metus. 2019 metais skandalistas kūju suniokojo memorialinę lentą generolui Jonui Noreikai – Vėtrai. Tąkart kalėjimo jis išvengė, jam buvo paskirtas areštas ir 2242 eurų bauda.
S.Tomo vardas žiniasklaidoje vėl pasirodė migrantų krizės metu. 2021 metais jis, prisistatęs advokatu, feisbuko grupėse nelegaliems migrantams siūlė „teisinę pagalbą“ – padėti įsitvirtinti Lietuvoje.
Tačiau Lietuvos advokatūra nurodė, kad S.Tomas čia niekada nėra buvęs advokatu. Juo šis veikėjas nėra ir iki šiol. Tai portalui lrytas.lt patvirtino Lietuvos advokatūros atstovė spaudai Ieva Paliliūnienė.
Savo internetinėje svetainėje S.Tomas nurodo, kad jo „advokatų kontora yra registruota Rusijoje“. Joje taip pat rašoma, kad S.Tomas jau 21 metus negyvena Lietuvoje, bet tai jam „netrukdo būti pirmoje vietoje pagal laimėtų bylų prieš Lietuvą skaičių“.
Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) S.Tomą pripažino apsišaukėliu, jam uždrausta bylose atstovauti ar kitaip padėti pareiškėjams.
Tiesa, nors S.Tomas nėra laikęs advokato egzamino nė vienoje Europos Sąjungos (ES) šalyje, tai nesutrukdė jam dirbti nušalintojo prezidento Rolando Pakso advokatu ir ginti jo teises Strasbūre.
2018 metais teismas sulaukė ir itin neadekvataus S.Tomo kreipimosi – jis teismo prašė leisti jam nužudyti vieno iš šalies žiniasklaidos priemonių vadovą, jo žmoną ir vaikus.
Lietuvoje gyvenantis rusas: niekam jis neatstovauja
Lietuvoje gyvenantis rusas, verslininkas Viktoras Voroncovas piktinosi naujienų portalo euronews.com sprendimu publikacijoje pateikti tik vieno asmens nuomonę.
„Žmonių, kurie deda gėles ar žvakes, Lietuvos visuomenėje yra absoliuti mažuma. Labai gaila, kad „Euronews“, kurį gerbiu, tokiu būdu pateikia informaciją, esą Lietuvoje yra pakankamai daug žmonių, kurie taip daro“, – portalui lrytas.lt situaciją komentavo jis.
Anot V.Voroncovo, šis naujienų portalas tokiu būdu siekia būti „geras visiems“.
„Tai yra visiškai neteisinga, ydinga pozicija. Reikėjo parodyti bent kelias skirtingas nuomones. Anksčiau Rusija turėjo kelis procentus „Euronews“ akcijų (...) tikriausiai tai ir daro įtaką. Tai yra labai blogai“, – tvirtino Lietuvoje gyvenantis rusas.
Jis teigė pats asmeniškai nepažįstantis publikacijoje Lietuvos rusų gynėju save pristačiusio S.Tomo.
„Niekam jis neatstovauja. Tas atstovavimo teises žmonės labai dažnai pasisavina“, – atkreipė dėmesį V.Voroncovas.
„Tarp Lietuvos rusų jis yra labai nepopuliarus, bet yra problema, kad jo veikla yra orientuota į išorę. Jis labai populiarus tarp Rusijos rusų, kurie bando surasti kažkokį pagrindą karui, ir nori surasti jį būtent tarp Baltijos šalių.
Tokius žmones dažniausiai žiūri Rusijos piliečiai ir taip atranda kažkokį pateisinimą karui, kad, o, žiūrėkite, jis yra lietuvis, jis remia mus, vadinasi, mes elgiamės teisingai. Tai yra atvira manipuliacija, dažniausiai orientuota į išorę“, – aiškino pašnekovas.
V.Voroncovas įsitikinęs, kad geriausia bausmė visiems Kremliaus režimo garbintojams turėtų būti Lietuvos pilietybės atėmimas.
„Tu negerbi mūsų vertybių? Tada esi nevertas būti Lietuvos piliečiu. Atimsime iš tavęs pilietybę ir tu būsi žmogus be pilietybės. Tai gali būti pati didžiausia motyvacija žmonėms pagalvoti, nes dabar tie, kurie neša gėles ir žvakes, visiškai negalvoja, piktnaudžiauja mūsų demokratija“, – apibendrino jis.
Ekspertas: akmuo galėtų būti metamas ir į mūsų strateginės komunikacijos daržą
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas, politologas Ignas Kalpokas neslėpė nuostabos, kad publikacijoje vieninteliu pašnekovu pasirinktas būtent toks asmuo.
Tiesa, I.Kalpokas pastebėjo, kad S.Tomas figūruoja įvairiose situacijose, susijusiose su sovietinių monumentų demontavimų, tad tikėtina, kad į „Google“ paieškos sistemą suvedus raktinius žodžius „rusakalbių teisės Lietuvoje“, būtų išmetama būtent S.Tomo pavardė.
Tad nežinant viso konteksto, nežinant S.Tomo polinkio neteisėtai prisistatyti įvairių jurisdikcijų advokatu, toks pašnekovo pasirinkimas, anot politologo, gali pasirodyti tinkamas.
„Galiausiai, neabejoju, kad yra ir dirbama ties tuo, kad tokie asmenys užsienio žiniasklaidos būtų matomi kaip atstovaujantys kažkam daugiau nei rusų propagandinei pozicijai“, – svarstė I.Kalpokas.
Politologas atkreipė dėmesį, kad naratyvas apie tai, kaip Lietuvoje pažeidinėjamos rusakalbių teisės, kaip jie yra diskriminuojami dabartinio karo kontekste, peršamas nuo pat dabartinės karo stadijos pradžios.
„Apie tai kalbama ir Vokietijoje, Latvijoje bei kitose valstybėse. Galima daryti pagrįstą prielaidą, kad toks pasakojimas yra tikslingai konstruojamas ir finansuojamas, siekiant parodyti, kad galbūt taikomi dvigubi standartai, kad nereikia visų rusų kaltinti ir kad jie iš viso yra aukos“, – įvertino mokslininkas.
I.Kalpokas pripažįsta, kad, žiūrint iš reputacinės pusės, kai publikacijose atspindima tik viena, ir dar radikali, pozicija, užsienio auditorijos akyse yra formuojamas labai konkretus įspūdis apie Lietuvos vidaus gyvenimą.
„Akmuo galėtų būti metamas ir į mūsų strateginės komunikacijos daržą, kad užleidžiame šią vietą tiems, kurie prisistato kaip kokių nors teisių gynėjai, ir tuo pačiu nedirbame, kad mūsų strateginės komunikacijos atstovai būtų matomi kaip pirmas skambučio taškas, su kuriuo reikėtų susisiekti, pasikalbėti, bandant išsiaiškinti, kokia realiai yra situacija“, – pastebėjo jis.
