Ateinantį sekmadienį vyksiančiuose rinkimuose į savivaldybių tarybas ir merus iš viso pretenduoja 513 anksčiau teistų asmenų.
Dalis jų teisti už nesunkius ir netyčinius nusikaltimus, bet nemažai pretendentų į patogią savivaldybės tarybos nario kėdę jau yra išbandę ir kietą areštinės gultą.
Ilgas nusikaltimų sąrašas
Rekordininkas – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pretendentas į Kelmės savivaldybės tarybą 37 metų Raimondas Jankauskas.
Tryliktas partijos sąraše įrašytas bendrovės „Kelmės medis“ direktorius R.Jankauskas Lietuvoje ir užsienyje teistas net devynis kartus, o bylose – daugiau nei dvi dešimtys skirtingų nusikaltimų.
Tai – vagystė, sukčiavimas, prekyba vogtomis prekėmis, nusikaltimai, susiję su narkotinėmis medžiagomis.
Pirmą kartą R.Jankauskas nuteistas dar būdamas nepilnametis, 2003 metais. Tuomet Kelmės rajono apylinkės teismas jį pripažino kaltu dėl vagystės.
Vėliau pareigūnams šis asmuo ne kartą įkliuvo dėl sukčiavimo, prekybos vogtomis prekėmis, nusikaltimų, susijusių su narkotikais, aguonų ar kanapių auginimo, neteisėto ginklų, šaudmenų ir sprogmenų valdymo ir panaudojimo.
Be to, R.Jankauskas yra įkliuvęs prie vairo neblaivus. 2010 metais sustabdytas policijos jis į alkoholio tikrintuvą įpūtė 1,26 promilės. Už tai kelmiškiui buvo paskirta 305 eurų (tuomet 1050 litų) bauda.
Pastarąjį kartą vyras teistas 2018 metais už viešosios tvarkos pažeidimus. Šiuo metu visi jo teistumai jau yra išnykę.
Dalį nusikaltimų R.Jankauskas įvykdė gyvendamas Jungtinėje Karalystėje. 2015 metais gyventi į Lietuvą grįžęs kelmiškis praėjusiais metais įkūrė savo verslą.
Paliko rinkėjų teismui
„Aš nesiginu tų teistumų. Jie yra. Tai – mano praeitis. Aš nuo jos nesislepiu ir nė vieno jų neneigiu“, – portalui lrytas.lt sakė valstiečių kandidatas į Kelmės rajono tarybą.
R.Jankausko atgaila ir pažadai keistis užbūrė Kelmės valstiečius ir daugybę kartų teistą vyrą jie įtraukė į kandidatų sąrašą.
Valstiečių Kelmės rajono skyriaus pirmininkas, ilgametis politikas Juozas Rimkus neslėpė, kad dėl šio veikėjo patekimo į sąrašą vyko ilgos diskusijos: „Mes labai intensyviai svarstėme klausimą dėl R.Jankausko kandidatūros, tačiau tiek mūsų jaunimo grupė, tiek vyresnio amžiaus valdybos nariai nusprendė nedrausti jam tapti kandidatu.
Valstybė teistiems asmenims nedraudžia dalyvauti politikoje, tai kodėl mes, partija, turime griežtai atsiriboti, neleisti? Tegul sprendžia rinkėjai, kurie jį žino ir pažįsta.“
Patirtis bus naudinga?
J.Rimkus teigė asmeniškai pažįstantis R.Jankauską ir matantis jo pokyčius: „Žmogus yra darbštus, tvarkingas, vadovauja įmonei. Jis susiprato, labai atgailauja. Kas jaunystėje nepaklysta? Svarbu sustoti, atgailauti, prisipažinti.“
Kelmės valstiečių vedlys atkreipė dėmesį, kad verslininkas aktyviai remia rajone vykstančius sporto ir kitus renginius, užsiima labdara. Be to, jo nuomone, žmonėms savivaldybės taryboje reikalingi visi visuomenės sluoksniai.
„Ne visi tarybos nariai visus klausimus gali suprasti, išmanyti, o čia yra žmogus, kuris jau perėjęs kelią su narkotikais, jaunystės paklydimais.
Jis jau gali padėti kai kuriems tarybos nariams apsišviesti svarstant tokius klausimus. Tai gyva patirtis“, – svarstė J.Rimkus.
Rekordas – Šilalėje
Svarstant problemas, susijusias su narkotikų vartojimu, naminės degtinės gamyba ar kita neteisėta veikla, neturėtų kilti sunkumų ir Šilalės rajono savivaldybės tarybai, jei į ją būtų išrinkta bent dalis teistų kandidatų.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, į 26 vietas Šilalės savivaldybės taryboje pretenduoja 23 teisti asmenys. Tai – Lietuvos rekordas.
Šiame rajone taip pat įspūdingai atrodo LVŽS sąrašas – iš 18 kandidatų septyni anksčiau yra teisti, kai kurie – ne po vieną kartą, o dauguma nusikaltimų įvykdyta jiems uždarbiaujant užsienyje.
Penketas lyderių – teisti
Nedaug atsilieka ir šalia esantis Šilutės rajonas, kur į savivaldybės tarybą pretenduoja 20 teistų asmenų. Šilutėje išsiskiria parlamentaro Petro Gražulio vadovaujamos Tautos ir teisingumo sąjungos (centristai, tautininkai) sąrašas. Iš 17 į jį įtrauktų kandidatų anksčiau teisti 9.
Nuteistųjų eilė prasideda nuo pat šios politinės jėgos keliamo kandidato į mero postą Tomo Dulkio ir tęsiasi iki penktojo numerio.
Antruoju numeriu pažymėtas Andrius Beitas 2014 metais teistas už viešosios tvarkos pažeidimą. Trečiasis sąraše – Marius Šulcas, kurį 2000 metais Klaipėdos rajono apylinkės teismas buvo pripažinęs kaltu dėl dviejų nusikaltimų. Už ką buvo nuteistas, kandidatas savo anketoje nenurodė.
Kriminaline patirtimi savo kolegas lenkia ketvirtas kandidatų sąraše įrašytas Andrius Gabrionis. 2006 metais Šilutės rajono apylinkės teismas jį nuteisė už viešosios tvarkos pažeidimą ir Eismo taisyklių pažeidimą.
Vėliau pareigūnams šis vyras įkliuvo užsienyje – Didžiojoje Britanijoje buvo nuteistas už neteisėtą narkotinių medžiagų vartojimą ir įsigijimą asmeniniam vartojimui.
2019 metų liepą A.Gabrionis Didžiojoje Britanijoje įkliuvo už vagystę iš privačios valdos, už tyčinį nuosavybės sugadinimą ar sunaikinimą, už pasipriešinimą valstybės pareigūnams ir viešosios tvarkos sutrikdymą.
Vokietijoje teistas ir penktuoju numeriu pažymėtas šio sąrašo kandidatas Rimantas Jaruškevičius.
Penkis kartus teistas ir į Palangos tarybą pretenduojantis partijos „Laisvė ir teisingumas“ kandidatas Edgaras Puleikis, sąraše įrašytas paskutinis.
Jo biografijoje – nuosprendžiai už narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymą be tikslo jas platinti, už vagystę, nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą.
Daugiausia susitepusių kandidatų – tarp „darbiečių“
VRK duomenimis, iš 513 už įvairius nusikaltimus teistų kandidatų – 433 vyrai ir 80 moterų.
Daugiausia teistų – 80 kandidatų – rinkimuose dalyvauja su Darbo partija, 64 – su Regionų partija, 62 – su socialdemokratais, 54 – su valstiečiais, 50 – su Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“.
Pagal iškeltų kandidatų skaičių daugiausia nusikaltusių kandidatų yra Tautos ir teisingumo sąjungoje (centristai, tautininkai) – daugiau nei kas dešimtas jos kandidatas yra pripažintas kaltu.
Per ketverius metus balsuotojų sumažėjo
Kovo 5 d. vyksiančiuose savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose teisę balsuoti turės 2 milijonai 385 tūkst. 262 rinkėjai. Tokį balsuotojų sąrašą patvirtino Vyriausioji rinkimų komisija.
Palyginti su 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimais, rinkėjų skaičius sumažėjo 75 794 rinkėjais. Tačiau Vilniaus mieste bei rajone, Kauno ir Klaipėdos rajonuose, Palangoje ir Neringoje per ketverius metus rinkėjų padaugėjo.
Daugiausia rinkėjų savo gyvenamąją vietą yra deklaravę Vilniaus (452 276), Kauno (247 655) ir Klaipėdos (124 638) miestuose.
Mažiausiai rinkėjų turi Birštono (3669), Neringos (4695) ir Rietavo (6348) savivaldybės.
