ELTA primena, kad sausio pabaigoje teisėsaugai įkliuvo į Druskininkų savivaldybės tarybą kandidatuojantis tuometinis Darbo partijos narys E. Garackevičius. Jis buvo sulaikytas su dideliu kiekiu narkotinių medžiagų – pareigūnai kandidato automobilyje rado daugiau kaip pusę kilogramo hašišo.
E. Garackevičiui įkliuvus teisėsaugai su narkotinėmis medžiagomis, Darbo partija sausio 31 d. pašalino politiką iš partijos ir „darbiečių“ kandidatų į Druskininkų savivaldybės tarybą sąrašo. Jame jis užėmė pirmą poziciją.
Darbo partija dėl politiko šalinimo iš rinkimų sąrašo kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK), tačiau komisija E. Garackevičiaus iš sąrašo nepašalino, argumentuodama, kad numatyti terminai prašymų pašalinti iš rinkiminių sąrašų pateikimui yra pasibaigę. „Darbiečiai“ šį sprendimą apskundė teismui, tačiau šis VRK sprendimo nepakeitė – E. Garackevičius dalyvaus savivaldos rinkimuose Darbo partijos sąraše.
Eltos anksčiau kalbintas Darbo partijos pirmininkas, parlamentaras Andrius Mazuronis teigė esantis nusivylęs tokiais institucijų sprendimais. Anot jo, E. Garackevičiaus, kurio kandidatūros „darbiečiai“ nerems, istorija rodo, kad reikia keisti Rinkimų kodeksą, numatant platesnes galimybes partijoms koreguoti savo kandidatų sąrašus. Jis tvirtino svarstantis apie įstatymo pataisas, kuriomis būtų keičiami terminai, kada dar galima būtų keisti kandidatų rinkimuose sąrašus.
Šiuo metu Rinkimų kodekse numatyta, kad politinė organizacija ne vėliau kaip likus 40 dienų iki rinkimų dienos turi teisę savo pareiškimu VRK atšaukti savo ir iškelto kandidato pareiškinius dokumentus.
„Tas 40 dienų laikotarpis, mano nuomone, yra stipriai per ilgas, jis turi būti sutrumpintas iki minimalaus praktiniame gyvenime galimo laikotarpio, tai yra iki to, kai jau yra spausdinami rinkimų biuleteniai“, – Eltai dėstė A. Mazuronis.
„Valstiečiai“ ir socdemai tvirtina – terminą reikia trumpinti
Eltos kalbinta opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Seime seniūnė Aušrinė Norkienė teigė pritarianti Darbo partijos lyderio A. Mazuronio iniciatyvai keisti Rinkimų kodeksą, siekiant praplėsti galimybę ilgesnį laikotarpį koreguoti kandidatų rinkimuose sąrašus.
„Aišku, įstatyme numatytas terminas, kada galutinai pateikiami dokumentai rinkimams, bet situacijos rodo, kad po rinkimų būtų logiška su Vyriausiąją rinkimų komisija diskutuoti, kad pataisos gimtų. Manau, kad apie tai galime kalbėti visos partijos, nes nuo to nė vienas neapdraustas“, – sakė A. Norkienė.
Ji tiksliai neįvardijo, kaip galėtų būti keičiamas įstatymas, tačiau neatmetė, kad reikėtų numatyti išimtis, kada partijos galėtų išbraukti kandidatus iš sąrašų.
„Terminai turi būti, bet dėl kažkokių išlygų gali būti išimčių. Diskusija apie pataisas turėtų būti, tikiu, kad ir bus“, – sakė „valstietė“.
Iniciatyvai keisti Rinkimų kodeksą pritarė ir opozicinių Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime atstovas Julius Sabatauskas.
„Kuriozinė situacija, nes partija nebenori kelti savo kandidato, nes kompromituoja visą partiją, tad kažką šitoje situacijoje reikia padaryti. Galbūt reikia numatyti kažkokią išlygą ar panašiai“, – apie Darbo partijos situaciją Eltai kalbėjo socdemas.
J. Sabatauskas pažymėjo sutinkantis, kad E. Garackevičiaus istorija rodo, jog terminą, iki kada galima keisti kandidatų rinkimuose sąrašus, reikia.
„Čia reikėtų pasukti galvą, nes mes negalime tą laikotarpį trumpinti iki begalybės, turi būti tam tikras laikas, kada ir kandidatai, ir rinkėjai turi turėti aiškumą. Apie tai reikėtų po rinkimų pasikalbėti. Yra racijos diskusijai dėl pataisų, nes situacijų juk gali būti įvairių“, – svarstė opozicijos atstovas.
Konservatorius pritaria pataisoms, bet kartu primena
Vienas iš pernai rugsėjį įsigaliojusio Rinkimų kodekso rengėjų, valdančiųjų konservatorių atstovas, parlamentaras Andrius Vyšniauskas teigė suprantantis keblią Darbo partijos situaciją, kuomet „darbiečiai“ neremia su narkotikais teisėsaugai į kliuvusio buvusio bendražygio savivaldos rinkimuose, bet negali jo pašalinti iš savo kandidatų sąrašo. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų nario manymu, tokia istorija rodo, jog reikėtų trumpinti terminą, iki kada galima keisti kandidatų rinkimuose sąrašus.
„Suprantu, ką sako A. Mazuronis, suprantu jų frustraciją ir tikrai nelinkiu jokiai politinei jėgai atsidurti jų situacijoje. Manau, kad tie terminai galėtų būti truputį labiau pastumti link rinkimų, bet vis tiek turi būti tam tikras protingumo kriterijus. Tu negali padaryti taip, kad paskutinę savaitę partijos galėtų atsiimti dokumentus, išbraukti kandidatą iš sąrašo, nes jau prasideda išankstinis balsavimas, reikia spausdinti biuletenius.
Taigi, turi būti minimalus terminas, kai jau tu negalėtumei pakeisti visų tų registracijos dokumentų. Verta diskutuoti, koks tas terminas būtų, bet turėtume kalbėti apie savaitės ar dviem trumpesnį terminą. Aišku, tai neužkirs iki galo kelio tokioms situacijoms“, – Eltai komentavo A. Vyšniauskas.
Konservatorius savo ruožtu ragino partijas nuodugniau atlikti kandidatų rinkimuose vertinimą, atidžiau atrinkinėti asmenis.
„Vienintelis būdas, kaip šių problemų neturėti, yra nekelti kandidatų, kurie gali turėtų tokių reputacinių bėdų, tai yra nekelti teistų žmonių, nekelti teisiamų žmonių, nekelti žmonių, apie kuriuos vien socialiniuose tinkluose pamačius, ką jie veikia gyvenime, kokiomis nuotraukomis dalinasi, gali sakyti, kad tas žmogus turi didelių problemų su politikos suvokimu. Taigi, reikia pačioms partijoms būti atsargesnėms“, – pažymėjo parlamentaras.
Tiesa, A. Vyšniauskas, kalbėdamas apie poreikį keisti Rinkimų kodeksą, atkreipė dėmesį, kad šiemet vyksiantys savivaldos rinkimai bus pirmieji, kai kandidatai neturi teisinio imuniteto.
Anksčiau kandidatai rinkimuose turėjo teisinę neliečiamybę, tad, jei jiems teisėsauga norėdavo pareikšti įtarimus dėl nusikalstamų veikų, turėdavo kreiptis į VRK su prašymu naikinti kandidato į imunitetą, siekiant jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
Pasak konservatoriaus, tikėtina, kad kandidatams netekus teisinės neliečiamybės, galėjo iškilti problemų dėl informacijos apie kandidatų galimai padarytas nusikalstamas veikas perdavimo VRK. A. Vyšniausko manymu, panašu, kad šiuo klausimu galima būtų diskutuoti apie tam tikras įstatymo korekcijas.
„Reikia galvoti apie tai, kad institucijos greičiau informuotų Vyriausiąją rinkimų komisiją apie pradėtus ikiteisminius tyrimus arba teismų nuosprendžius, nes, pavyzdžiui, Darbo partija susidūrė su situacija, kai ji apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (E. Garckevičiaus atžvilgiu – ETLA) sužinojo iš žiniasklaidos. Teisėsauga neinformavo VKR, nes neturi tokios prievolės. Taip pat yra ir su teismais“, – sakė A. Vyšniauskas.
Pasak konservatoriaus, tikėtina, kad tiek dėl informacijos apie ikiteisminius tyrimus kandidatų atžvilgiu, tiek dėl terminų, kada dar galima keisti kandidatų rinkimuose sąrašus gali tekti kalbėti apie Rinkimų kodekso pataisas, tačiau, anot A. Vyšniausko, apie tai reikia diskutuoti po šių metų kovą vyksiančių savivaldos rinkimų.
„Visiškai natūralu, kad po rinkimų reikėtų pavasarį peržvelgti kartu su VRK tą Rinkimų kodeksą – yra tam tikrų vietų, kurias reikėtų patobulinti, ir mes prie to tikrai eisime“, – dėstė valdančiųjų atstovas.
