Daugiau nei dešimtmetį tarptautinio saugumo ir nekonvencinių grėsmių srityje dirbanti mokslininkė „Žinių radijo“ laidoje išskyrė tris pagrindinius dalykus, kodėl Rusijos pasitraukimas iš Naujosios START sutarties mokslininkų vertinamas rimtai, ir kokią įtaką gali turėti tolesnei JAV paramai Ukrainai.
Pradėjo įtikinėti
2021 metais penkeriems metams pratęstoje START sutartyje, be kitų sąlygų, buvo numatyta, kad kiekviena šalis gali turėti ne daugiau kaip 1550 ilgojo nuotolio branduolinių kovinių galvučių – mažiau nei pagal ankstesnę START sutartį.
Sutartis numatė galimybę Rusijai ir JAV atlikti apibuses, fizines inspekcijas – abiejų šalių mokslininkai galėjo atvykti vieni pas kitus ir apžiūrėti kitos sutarties dalyvės objektus.
Naujoji START sutartis – didelė branduolinio nusiginklavimo dialogo dalis, tačiau Rusija pasirinko šią sutartį suspenduoti. Stabdydama sutartį Rusija aiškino, kad tiesiog įtvirtina status quo – neva ir taip nebuvo laikomasi tam tikrų sutarties sąlygų, todėl suspendavimas nieko nekeičia.
Merilando universiteto mokslininkė E.Murauskaitė laidos metu paaiškino, kad iš pradžių abipusės inspekcijos buvo sustabdytos dėl koronaviruso, o karui Ukrainoje intensyvėjant Rusija nebepriėmė inspektorių iš JAV, argumentuodama, kad šie neįsileidžia rusų, nors dėl atvykimo ir nesikreipė.
„Likusios branduolinės šalys tai vertina kaip labai rimtą, simbolinį eskalacijos gestą, nes dabar tai kaip ir esminis, paskutinis gyvuojantis branduolinių ginklų ribojimo susitarimas“, – kalbėjo E.Murauskaitė.
Anot jos, šis V.Putino žingsnis pasaulio saugumo bendruomenei sukėlė nemažai nerimo.
„Iš karto sukruto ir britai, ir prancūzai, ragindami rusus atsiimti šitą sprendimą. Rusijos užsienio reikalų ministerija iš karto bandė sušvelninti retoriką, kad čia bandymas iš JAV išpešti kažkokių nuolaidų, kokių nors gestų Ukrainos fronte.
Sako, kad JAV veiksmai Ukrainoje grasina dabartinei nusistovėjusiai santvarkai, todėl nebėra prasmės vykdyti šią santvarką garantuojančių branduolinių susitarimų“, – Kremliaus retoriką priminė mokslininkė.
Svarbus įrankis
E.Murauskaitė pabrėžė, kad tokiu būdu Rusija atsisako labai svarbaus įrankio dialogo kūrimui tikrai įtemptomis sąlygomis.
Anot jos, nuo pat Šaltojo karo laikų, vyraujant didžiulei geopolitinei įtampai, branduolinės derybos visada buvo viena iš kanalų kalbėtis depolitizuotai.
„Būdavo vadinamojo antrojo plano (Track two – angl.) susitikimai tarp mokslininkų, fizikų bendruomenių, inžinierių. Buvo sąmoningai siekiama megzti asmenines pažintis tarp tų žmonių, parodyti, kad ir viena, ir kita pusė yra žmonės, ir taip stiprinti pasitikėjimą – jeigu įvyktų kokia nelaimė, kažkokia grėsmė, ta kita priešo pusė turėtų asmeninį veidą.
Iš techninės pusės buvo labai, labai daug susiderėta. Šių techninių derybų vykdymas, kai yra labai įtempta situacija, buvo matomas kaip vienas iš pasitikėjimo, stabilizavimo didinimo įrankių, ir dabar tas įrankis iš esmės traukiamas nuo stalo“, – pabrėžė ji.
Kinijos vaidmuo
Galiausiai, anot E.Murauskaitės, tokie Rusijos demaršai rimtai sabotažuoja platesnes galimybes derėtis dėl branduolinės ginkluotės ribojimo su Kinija.
„Kaip tik prieš savaitę ar dvi aktyviai vyko dialogas būtent apie Naujosios START sutarties atnaujinimo perspektyvas. Kalbos jau buvo apie tai, kaip būtų galima įtraukti Kiniją – dar vieną didelę pasaulio galią su branduoliniais ginklais į kažkokio formato branduolinės ginkluotės ribojimo susitarimus“, – nurodė mokslininkė.
Tad dabar, anot jos, Rusija intensyviai raginama pakeisti savo poziciją.
„Visi formalūs ir neformalūs kanalai yra naudojami siekti rankos, ieškoti pirštų tamsoje, su kuo galima megzti dialogą“, – nurodė mokslininkė.
Pasak jos, V.Putinas siekia daryti spaudimą JAV Ukrainos fronte, stabdyti jai paramą, ypač – politinę. Taip pat kvestionuoti JAV rolę tarptautiniame, strateginiame lygmenyje, ir galiausiai atsisakyti svarbaus dialogo įrankio.
Tiesa, E.Murauskaitė teigė nemananti, kad toks Rusijos spaudimas gali turėtį poveikį JAV paramai Ukrainai, tačiau mokslininkė neatmetė, kad ateityje Krymas gali būti padėtas ant derybų stalo.
„JAV nuosekliai tiek diplomatiniame, tiek kariniame lygmenyje yra atsiejusi Ukrainos konfliktą nuo bet kokio branduolinio dialogo su Rusija. Bandymai tai susieti kaip tik kelia įtampą. Nemanau, kad matysime kokių formalių paramos paketų stabdymų (...)
Nenustebčiau, jeigu ilgainiui, plėtojant šitą dialogą, iš Rusijos pusės neformaliais kanalais eitų signalai konkrečiai dėl Krymo, ir galbūt ilgalaikėje perspektyvoje galėtų JAV raginti Ukrainą švelninti savo poziciją dėl Krymo atsiėmimo.
Bet tas spaudimas buvo daromas ne tik šiais kanalais ir ne tik dabar – tai ilgalaikis Rusijos žaidimas. Tai tik dar viena priemonė“, – kalbėjo E.Murauskaitė.
