Direktorius – nepasiekiamas
Žinia apie į Kanarų salas produkciją tiekusios Lukšių pieninės bankrotą sukrėtė ir buvusius R.Karpavičiaus verslo partnerius Ispanijoje, ir įmonės trijų filialų darbuotojus.
Dalis jų buvo išleisti į prastovas, kiti dar dirba, gamina produkciją.
Pirmąją dalį „Buvusi pieno magnato R. Karpavičiaus patikėtinė Kanarų salose patyrė klastingų kirčių“ skaitykite čia.
Registrų duomenimis, įmonės pardavimo pajamos 2021 metais siekė 19,4 milijono eurų, ji patyrė 1,8 milijono eurų nuostolių.
Lukšių pieninės direktorius Genadijus Butkus viešai nurodytais telefonais neatsiliepė, o kiti darbuotojai sakė nežinantys, kur jis yra.
Nemokumo administratorius Gintaras Adomonis teigė, kad dėl bankroto proceso neteisminiu būdu kreipėsi įmonės direktorius, pasitaręs su kreditoriais. Esą dar iki galo neaišku, kiek Lukšių pieninė turi skolų, nes ne visi kreditoriai pateikė reikalavimus.
Paklaustas, ar bankrutuoti gali būti siekiama tyčia, G.Adomonis atsakė, kad tokių požymių dar nepastebėjo, bet žadėjo tikrinti.
Tikino, kad pokyčių nėra
Lukšių pieninės akcijas valdo MPK. Šiai bendrovei vadovauja mirusio milijonieriaus brolis Henrikas Karpavičius.
Praėjusių metų pabaigoje ėmus sklisti kalboms, kad neatsiskaitoma su pienininkais, bendrovės vadovas tai neigė.
H.Karpavičius „Lietuvos ryto“ žurnalistę gruodžio 8 dieną patikino, kad jo vadovaujama įmonė „vykdo įprastinę veiklą ir visus veiklos klausimus sprendžia su pieno tiekėjais bei kitais kontrahentais (sutarties šalimis. – Aut.) tiesiogiai.
Jokių įmonei neįprastų pokyčių nėra.“
Bet į naujai pateiktus klausimus apie padėtį pieno versle jis neatsakė.
Savo pozicijos dėl vienos iš įmonių bankroto nepateikė ir Aistė Karpavičienė, kuri pretenduoja į pusę palikimo. Anksčiau ji yra sakiusi, kad komentuos tik pasibaigus teisminiams ginčams.
Dėdė pinigų neprašė
Šaltinių teigimu, Lukšių pieninės bankrotas gali slėpti abejotinų sandorių, sutarčių.
Pavyzdžiui, keista sutartis esą buvo sudaryta tarp Lukšių pieninės ir logistikos kompanijos „Ferogama“ (ši įmonė taip pat priklausė R.Karpavičiui. – Aut.).
Už tariamą konsultavimą dėl statybos darbų esą atseikėta 128 tūkstančiai eurų (plius pridėtinės vertės mokestis).
Klausimų, ar įmonių lėšos nebuvo naudojamos privatiems tikslams, kilo ir proceso dėl testamento, kurį paliko R.Karpavičius, dalyviams.
Vilniaus miesto apylinkės teisme vykusiame procese, kuriame buvo nagrinėjamas R.Karpio ieškinys dėl testamento, atsakovė Aistė Karpavičienė prašė iš jo priteisti itin solidžias bylinėjimosi išlaidas. Teismas priteisė tik jų dalį – 20 tūkstančių eurų.
O štai H.Karpavičius nepateikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų. Jam atstovavo „Wint“ advokatai.
Ši kontora kurpė ir melagingus skundus prieš „Lietuvos rytą“, skelbusį tyrimus apie kovą dėl šimtamilijoninio palikimo. Visi skundai, teikti įvairioms instancijoms, subliūško.
Įdomus sutapimas, kad praėjusį rudenį teismas nušalino H.Karpavičių nuo palikimo administratoriaus pareigų, o kontora „Wint“ buvo likviduota.
Buvęs „Wint“ atstovas G.Danėlius apie tai paklaustas atsakė, kad ji „susijungė su kita advokatų kontora ir tapo „NOOR legal“.
Jis patvirtino, kad advokatai toliau teikia paslaugas H.Karpavičiui. Bet paklaustas, kas už tai mokėjo kontorai „Wint“ – H.Karpavičius ar įmonė, buvęs prokuroras nuo tiesaus atsakymo išsisuko: „Už teisines paslaugas apmoka teisinių paslaugų gavėjai.“
Slapta įrašinėjo pokalbius
Verslo imperijoje, kurią mirdamas paliko R.Karpavičius, jau buvo bandoma parceliuoti turtą.
Buvo vedamos slaptos derybos dėl Ukrainoje registruotos medienos perdirbimo įmonės „Vitaut“ akcijų pardavimo, o su potencialiais pirkėjais bandoma tartis dėl mažesnės akcijų perleidimo kainos nei rinkoje, dėl grynųjų pinigų.
Klaipėdoje vykusiame teismo procese, per kurį buvo nušalintas nuo administratoriaus pareigų, H.Karpavičius bandė aiškinti, esą grynaisiais būtų grąžinta dalis banko paskolos.
Banko atstovas tai paneigė: atsiskaitymai vykdomi pavedimais, o apie grynuosius nė kalbos nebuvo.
„Lietuvos rytas“ gavo kelis garso įrašus, kuriuos apsidrausdami padarė slaptose derybose dalyvavę tarpininkai.
Nors įrašytuose pokalbiuose gausu necenzūrinių žodžių ir nutylėjimų, yra minimi ir skolų perleidimai, įvairios sumos. Vienuose girdėti H.Karpavičiaus, kituose – ir Lukšių pieninės vadovo G.Butkaus balsas.
Pavyzdžiui, tarpininkas paklausė G.Butkaus: „Henrikas padėkojo?“ O tas atsakė: „Padėkos tau. Sakė: Genadijau, žinok, aš tau akcijų skirsiu. O dabar nutilo, šventa.“
Kitame pokalbyje minimas Aistės vardas, turbūt G.Butkus kalbėjo apie našlę: „Ji varo, kad tu ir Henrikas... pinigų plovimas. Bet aš neįtrauktas šitoj vietoj, įsivaizduoji? Ir tas plovimas susijęs su modernizavimu Lukšių... Pagrindas – nuversti Henriką. Ji ateiti nori vietoj Henriko. Šimtu procentų.“
Vienas iš tarpininkų padarė ir specialų įrašą – išdėliojo vadinamąjį „otkatą“ ant grindų ir filmuodamas dėstė, kad rytoj neva veš į vieną Lukšių pieninės filialą. Vaizdo įraše matyti 100 kupiūrų po 50 eurų ir 10 – po 100 eurų.
Informacija yra slepiama
H.Karpavičiaus vadovaujamos įmonės MPK akcijas valdo Klaipėdoje registruota holdinginė bendrovė „Karpis“. Praėjusių metų pabaigoje naujoji „Karpio“ valdyba vadovauti šiai įmonei paskyrė Astą Daminaitę.
Ji „Lietuvos rytui“ tvirtino, kad „kyla klausimų dėl tam tikrų „Karpio“ sandorių, kuriuos sudarė buvusi vadovybė po R.Karpavičiaus mirties, teisėtumo ir naudingumo įmonei“. Į tuos klausimus gilinasi teisininkai.
H.Karpavičiaus bendravimas su nauja „Karpio“ vadovybe yra komplikuotas.
„Jis neteikia informacijos, nederina veiksmų, taip pat geranoriškai nesutinka grąžinti MPK skolų, leisdamas suprasti, kad skolininkas (MPK) kreditoriui („Karpiui“) gali grąžinti tiek, kiek jam norisi ar patinka.
Apie Lukšių pieninės bankrotą „Karpiui“ tapo žinoma tik iš spaudos. MPK neinformavo holdinginės bendrovės ir apie kreditorių susirinkimą, kuriame buvo svarstomas neteisminio bankroto iškėlimo klausimas“, – paaiškino bendrovės „Karpis“ vadovė A.Daminaitė.
Į paliktą verslą koją įkėlė ir A.Pukelis
– Jūsų nuomone, kas Lukšių pieninę privedė prie bankroto? – paklausiau R.Karpio, vienturčio R.Karpavičiaus sūnaus.
– Mano nuomone, prie bankroto privedė įmonės piniginių lėšų naudojimas asmeniniams interesams, nesugebėjimas vadovauti ir absoliutus pieno verslo neišmanymas.
– Ar tas pat negresia ir kitoms R.Karpavičiaus paliktoms įmonėms?
– Mano žiniomis, tai vyksta ir su kitomis mano tėvui priklausiusiomis įmonėmis.
Aš gaunu informacijos tiek iš įmonės darbuotojų, kurie nepritaria tokiam verslo administravimui, tiek iš užsienio verslo partnerių, kurie skundžiasi dėl nesuprantamų ir kenkėjiškų veiksmų.
– Ar praeityje ne kartą teistas tauragiškis Arūnas Pukelis (jis uždraudė žurnalistei jam skambinti. – Aut.) yra įkėlęs koją į kurią nors iš R.Karpavičiaus paliktų įmonių?
– A.Pukelis įkėlė koją į MPK bendrovę, ten yra pastatęs sviesto gamybos liniją. Buvo deklaruojama, kad linija nauja, bet, mano žiniomis, daugelis mazgų ir detalių – naudoti.
Negalima taip daryti, kai projektas vykdomas iš ES lėšų. Bet atsakingos institucijos, kurios tikrino, kažkodėl tyli. Negaliu pasakyti, ar A.Pukelis yra tiesiogiai prisidėjęs ir prie Lukšių pieninės investicinių projektų, bet dėsningumų galima įžvelgti.
Šioje įmonėje sumontuoti įrenginiai taip pat nebuvo paleisti iki galo ir nevykdė gamybos. Už juos buvo gauta ES parama. Tai – akivaizdžiai neteisėtas ES lėšų naudojimas.
– Ar per įmones galėjo būti mokama už privačias paslaugas, pavyzdžiui, užginčyto testamento byloje?
– Man yra žinoma, kad už teisines paslaugas buvo mokama iš mano tėvo įmonės lėšų.
Ar bankrutuojant yra bandoma tai nuslėpti, tikiuosi, išsiaiškins Lietuvos teisėsaugos institucijos, o kalti asmenys bus patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
Aš taip pat svarstau kreiptis į teisėsaugą, kad būtų išsiaiškinta, ar tai nėra grupės suinteresuotų asmenų veika – įmonės privedimas iki tyčinio bankroto.
Kova dėl testamento toliau tęsiasi
Po sunkios ligos 2019 m. rugpjūčio 9 d. miręs 61 metų R.Karpavičiaus paliko turtą, kuris buvo vertinamas apie 120 milijonų eurų.
Jo testamentas buvo patvirtintas mįslingomis aplinkybėmis Kauno notarų biure tų metų kovą. Išlikusiame garso įraše girdėti, kad smegenų vėžio alinamas verslininkas, kai jam buvo paduoti pasirašyti dokumentai, pasakė, jog visiškai nieko nemato. Įraše girdėti ir moterų juokas.
Testamente kaip paveldėtojai įvardyti H.Karpavičius ir A.Grybauskienė. Našlei dar užrašyta ir vila Tenerifėje, nors ji priklauso Ispanijoje registruotai įmonei „Rarkarpis SL“, todėl negalėjo būti palikta kaip privatus turtas. Testamentą tvirtinusi notarė to nepatikrino.
Civiliniai ginčai dėl palikimo tęsis toliau. R.Karpio advokatai pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo, kurį sausio 4 d. priėmė teisėjas I.Kasimovas. Jis atmetė R.Karpio ieškinį.
Klaipėdos apygardos teismas praėjusių metų spalio 20 d. patenkino R.Karpio ieškinį ir nušalino H.Karpavičių nuo palikto turto laikinojo administratoriaus pareigų. Teismas paskyrė nešališką administratorių.
Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama byla dėl viso palikto turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir jo padalinimo. To siekia pirmoji milijonieriaus žmona Audronė Karpavičienė, kuri po 40 bendro gyvenimo metų buvo palikta be turto, išvaryta iš namų.
Klaipėdoje vykstantis procesas yra pristabdytas iki tol, kol paaiškės, kam atiteks palikimas. Kol kas paveldėjimo teisės liudijimas nėra niekam išduotas, o turtui taikomos laikinosios apsaugos priemonės.
