Dalyvaudami Jungtinių Tautų (JT) Saugumo tarybos posėdyje dėl Taikos ir saugumo Ukrainoje, ministrai pakartojo, kad Vakarai turėtų aktyviau imtis Rusijos atsakomybės už agresiją ir karo nusikaltimus klausimo.
„Susitinkame metai po to, kai Rusija pradėjo nepateisinamą ir neišprovokuotą karą prieš savo kaimynę Ukrainą. Prieš metus daugelis mūsų svarstė, ar Kyjivas ir Ukraina atsilaikys. Tie, kurie abejojo, klydo. Šiandien turime labai aiškiai pasakyti, kad neabejojame, jog Ukraina gali laimėti šį karą“, – žurnalistams Niujorke teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.
„Vakar Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje vyko balsavimas, prašant teisingos taikos Ukrainoje. Tačiau galiu pasakyti, kad be pergalės nebus teisingos taikos. Be pergalės negali būti ir teisingumo, nes negalime pasitikėti, kad Rusija paisys taikos, jeigu Ukraina nepasieks pergalės“, – nurodė G. Landsbergis.
Jam antrino ir kolegos iš kaimyninių Baltijos šalių. Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius pažymėjo, kad Vakarai turėtų žengti tolyn ir svarstyti Kremliaus atsakomybės klausimą bei apsispręsti dėl specialiojo tribunolo agresijos nusikaltimams tirti.
„Vienintelis būdas, kuriuo galime pasiekti ilgalaikės taikos – padedant Ukrainai kaip tik galime. Manau, kad po vakarykščio balsavimo Generalinėje Asamblėjoje, sekantis žingsnis – pasiruošimas balsavimui dėl atsakomybės, dėl specialiojo tribunolo dėl agresijos nusikaltimų. Latvija šiuo klausimu ketina dirbti itin rimtai“, – tvirtino Latvijos užsienio reikalų ministerijos vadovas.
Tuo metu Estijos diplomatijos vadovas Urmasas Reinsalu paragino kitas valstybes sekti Baltijos šalių pavyzdžiu ir pripažinti Maskvos okupantų vykdomus karo nusikaltimus ukrainiečių genocidu.
„Šis karas yra strategiškai svarbus ateities pasaulio santykiams, pasaulio saugumo architektūrai. Visos Baltijos šalys pripažino šią agresiją genocidu. Raginu visas pasaulio šalis sekti šiuo keliu“, – kalbėjo Estijos ministras.
Kritikuoja Kinijos taikos planą: tai naujos pasaulio tvarkos pasiūlymas
Baltijos šalių ministrai negailėjo kritikos ir Kinijos pasiūlymams, kaip būtų galima pasiekti taikos Rusijos kare prieš Ukrainą. G. Landsbergis pažymėjo, kad Vakarų demokratijos tokius planus turėtų vertinti itin atsargiai, mat Pekino idėjos veikiau primena „naujos pasaulio tvarkos“ pasiūlymą.
„Viena vertus, jų plane kalbama apie pripažįstamą nepriklausomybę. Kita vertus, užsimenama, kad valstybė negali pasirinkti savo saugumo, negali pasirinkti, prie kokių aljansų prisijungti, ir negali pasirinkti išlikti nepriklausoma valstybe su visišku teritoriniu vientisumu. Todėl aš to nevertinu kaip taikos plano“, – konstatavo Lietuvos diplomatijos vadovas.
„Aš tai vertinčiau netgi kaip naujos pasaulio tvarkos pasiūlymą, kur teisus yra galingesnis. Manau, kad turime laikytis plano, kur teisus yra teisus“, – akcentavo jis.
Tuo metu Latvijos ministras pažymėjo, kad kalbėti apie bet kokią taiką tarp Maskvos ir Kyjivo bus galima tik tada, kai okupantai paliks Ukrainos teritorijas.
„Gerai, kad Kinija pagaliau pasitempė ir teikia tam tikrus pasiūlymus. Bet tikiu, kad teisinga taika ir tarptautinė tvarka gali būti atstatyta tik remiantis Jungtinių Tautų Chartijos principais“, – kalbėjo E. Rinkevičius.
„Kiekvienas taikos planas, kuriame nėra išankstinės sąlygos dėl Ukrainos teritorinio vientisumo, visiško Ukrainos žemių išlaisvinimo, yra klaidingas planas. Estija visiškai remia prezidento Zelenskio dešimties punktų taikos planą“, – Baltijos valstybių poziciją apibendrino Estijos ministras U. Reinsalu.
Kinija ragina nutraukti ugnį Ukrainos kare ir pateikė 12 punktų planą, kuriame reikalaujama nedelsiant pradėti derybas tarp Rusijos ir Ukrainos. „Dialogas ir derybos yra vienintelis įmanomas sprendimas Ukrainos krizei sureguliuoti“, – rašoma dokumente.
ELTA primena, kad ketvirtadienį JT didžiule balsų dauguma balsavo už reikalavimą, kad Rusija nedelsiant ir besąlygiškai išvestų savo kariuomenę iš Ukrainos, ir, minint pirmąsias karo metines, paragino užtikrinti „teisingą ir ilgalaikę“ taiką.
Neįpareigojančiame balsavime Ukraina sulaukė tvirtos paramos: 141 iš 193 JT narių balsavo už, 7 – prieš, o 32, įskaitant Kiniją ir Indiją, susilaikė.
