Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys R. Lopata, reaguodamas į žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygoje „Pranešėjas ir Prezidentas“ keliamą klausimą, kas galėjo paprašyti VSD 2018–2019 metais rinkti informaciją apie tuometinio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinkos žmones ir diplomatą Vygaudą Ušacką, paragino pavasario sesijoje sudaryti parlamentinio tyrimo komisiją. Į knygoje paskelbtą informaciją sureagavo ir konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis, kurio teigimu, duomenys kelia susirūpinimą VSD integralumu. Vis tik, S. Skvernelis tokią inciatyvą vadina nerimta.
„Yra daug grožinės literatūros autorių, tai galime kiekvieną grožinę knygą tyrinėti ir nagrinėti“, – ironizavo parlamentaras kartu pažymėdamas, kad knygoje, pasak jo, informacija nėra pagrįstą.
„Tai atrodo nerimtai. Tai nėra dokumentais pagrįstas leidinys, bent kiek aš girdėjau. Bet, matyt, cituojamas profesorius vis dar jaučia didelį keršto jausmą VSD dėl „MG Baltic“ bylos. Tai bando grožinės literatūros kūrinius paversti dokumentika“, – aiškino S. Skvernelis.
Pasiūlė G. Landsergiui išanalizuoti R. Janutienės parašytą knygą
G. Landsbergiui užsiminus, kad knygoje žurnalistų pateikta informacija kelia papildomų klausimų, S. Skvernelis savo ruožtu politiką paragino pasidomėti Rūtos Janutienės parašyta knyga „Dinastija. Landsbergių išgyvenimo istorija“.
„Manau, kad užsienio reikalų ministras irgi galėtų apie visas grožinės literatūros knygas pakalbėti, net ir Rūtos Janutienės „Landsbergių klaną“. Ten pagrįsta dokumentais, išrašais, kopijomis dokumentų. Tai, jei norima literatūros kūrinius nagrinėti, tik pirmyn – jų yra daug“, – kritikos negailėjo opozicijos atstovas.
Iniciatyvos nepalaiko ir Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis, kurio teigimu, siūlymas sudaryti parlamentinio tyrimo komisiją tėra siekis nukreipti dėmesį nuo K. Bartoševičiaus istorijos.
„Čia yra absurdas, prieš kelias savaites nereikėjo sudaryti komisijos, kai aukščiausi valstybės vadovai buvo kaltinami ikiteisminio tyrimo informacijos nutekinimu, kas galimai kaltinamajam leido pasiruošti gynybai. Ir netraktavo valdančiosios koalicijos lyderiai to kaip problemos“, – Eltai teigė A. Mazuronis.
„Darbietis“ primena, kad K. Bartoševičiaus istorijoje patys valdantieji laikinąją tyrimo komisiją laikė „grynu politikavimu“.
„Ir išleidus meninės reikšmės kūrinį, kuriame faktai išvis abejotino patikimumo, staiga reikia parlamentinio tyrimo... Tai akivaizdu, kad siekiama tik vieno – nukreipti dėmesį nuo Bartoševičiaus istorijos, nukreipti dėmesį nuo to, kad aukščiausi valstybės vadovai ir koalicijos lyderiai yra kaltinami“, – svarstė parlamentaras.
ELTA primena, kad netrukus pasirodysiančioje žurnalistų D. Pancerovo ir B. Davidonytės knygoje „Pranešėjas ir Prezidentas“ atskleidžiamas Valstybės saugumo departamento (VSD) vykdytas galimai neteisėtas duomenų rinkimas apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu, taip pat nemažai dėmesio skiriama G. Nausėdos rinkiminei kampanijai bei prezidentavimo laikotarpiui.
Visgi VSD vadovybė griežtai atmetė viešai reiškiamus būgštavimus, esą žvalgyba rinko informaciją.
NSGK narys Raimundas Lopata sako, kad pavasario sesijoje reikėtų sudaryti parlamentinio tyrimo komisija, kuri toliau aiškintųsi istorijos dėl VSD rinktų duomenų apie privačius asmenis detales.
