Pasak jų, pirmadienį J.Bideno išsakyta mintis apie karo užbaigimą jau šiais metais reiškia ne tik norą, bet ir siekį, kad tai galiausiai įvyktų.
Turės ir apčiuopiamų rezultatų?
Pirmadienį JAV prezidentas J.Bidenas atvyko į Kijevą – tai yra pirmasis jo vizitas į Ukrainą nuo tada, kai Rusija beveik prieš metus įsiveržė į šalį. J.Bidenas į Kijevą atvyko Ukrainai minint dieną, kai prieš devynerius metus vykusių antivyriausybinių protestų metu žuvo 107 žmones.
Tiesa, dar pirmadienio rytą Baltųjų rūmų pareigūnas patikino, kad JAV vadovas po savo vizito Lenkijoje į Ukrainą neužsuks.
„Jungtinės Valstijos pirmauja pasaulyje pagal indėlį – ar tai būtų humanitarinė pagalba, ar karinė ginkluotė Ukrainai – ir mes ketiname toliau naudotis savo telkimo galia, kad suburtume pasaulį, pritrauktume paramą Ukrainai, – sakė Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby. – Tačiau prezidentas šios kelionės metu neplanuoja atvykti į Ukrainą“.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Ramūnas Vilpišauskas tvirtino, kad J.Bideno apsilankymo Kijeve tikslas yra simbolinis, tačiau kartu ir labai reikšmingas.
„Manau, kad pagrindinė jo reikšmė yra simbolinė – parodyti, kad JAV ir toliau aiškiai palaiko Ukrainą jos kovoje prieš agresorę. Neatsitiktinai tam pasirinktos ir šios dienos.
Sakyčiau, kad pagrindinė žinia ir yra aiškaus palaikymo Ukrainai žinia. JAV prezidentas iki šiol buvo berods vienintelis iš pagrindinių Ukrainos rėmėjų šalių vadovas, kuris dar nebuvo apsilankęs Kijeve.
Šiuo požiūriu tai irgi yra svarbu, ir, žinoma, tai buvo derinama veikiausiai su jo vizitu į Lenkiją, tik dėl saugumo sumetimų nebuvo paskelbta anksčiau“, – portalui lrytas.lt komentavo specialistas.
Paklaustas, kokią žinią šis vizitas siunčia ir pačiai Rusijai, R.Vilpišauskas atkreipė dėmesį, kad ji yra tokia pat, kokia ir visam likusiam pasauliui.
„Tai, kad Ukraina ir toliau bus remiama tam, kad atkurtų savo teritorinį vientisumą – manau, kad pagrindinė žinia Rusijai ir yra tokia. Ar yra dar kažkokių po tuo slypinčių žinučių, turbūt galėtume pasakyti tik turėdami daugiau informacijos apie tai, kokia komunikacija vyksta tarp amerikiečių ir Kremliaus.
Kadangi to nežinome, galime spręsti tik iš to, kas viešai matoma“, – aiškino VU TSPMI profesorius.
Nors R.Vilpišauskas teigė, kad J.Bideno vizitas Ukrainoje yra paramos gestas, jis neatmetė tikimybės, kad Ukrainos bei JAV vadovų susitikimas atneš ir labiau apčiuopiamų rezultatų – pavyzdžiui, dar spartesnį ginkluotės tiekimą į frontą.
„Manau, kad didžiausios įtakos tam, kas vyksta fronte, turėtų spartesnis ginklų Ukrainai tiekimas. Galbūt kažkas naujo ir šiandien Kijeve bus apie tai pasakyta. Galbūt bus pasakyta ir apie naujas paramos sumas ar naujus ginklus, nors, kiek galima spėti iš viešos informacijos, turbūt J.Bidenas dar nepraneš, kad nusprendė tiekti amerikietiškus naikintuvus.
Bet greičiausiai bus kalbama apie tai, kaip paspartinti ginklų tiekimą ir kitą paramą Ukrainai“, – svarstė profesorius.
Paklaustas, kaip apskritai vertina per vienerius karo metus padarytą pažangą ginkluotės tiekime, jis svarstė, jog vertinimas priklauso nuo to, kokį atskaitos tašką pasirinksime.
„Turbūt prieš metus mažai kas būtų patikėjęs, kad tiek ginkluotės bus tiekiama ir dar žadama Ukrainai, įskaitant ir tankus, ir kad ji gaus kandidatės tapti Europos Sąjungos (ES) nare statusą.
Visa tai, manau, yra reikšmingi sprendimai, kuriuos priėmė Vakarai. Bet, vertinant iš ukrainiečių poreikių perspektyvos, veikiausiai tą paramą būtų galima vertinti kaip tiekiamą per lėtai.
Tai dėl to pagrindinis klausimas ir yra, ar tai bus spartinama, ar yra gamybinių gebėjimų Vakaruose ir kaip tai bus daroma“, – pažymėjo R.Vilpišauskas.
Karo pabaiga: ne tik noras, bet ir siekis?
VU TSPMI politologas Vytis Jurkonis taip pat pabrėžė, kad JAV lyderio vizitas į Kijevą siunčia vienareikšmišką signalą.
„Ir Ukrainai, ir mūsų regionui jis yra svarbus. Siunčiamas signalas Kremliui, tikrai ne pirmą kartą, manau, ir dar ne paskutinį, kad nebūtų jokių abejonių, jog JAV yra šiame regione, kad teikia paramą ir kad teiks tą paramą ir stiprins tą paramą, jeigu to reikės.
Manau, čia labai aiškus ir svarbus signalas dėl politinės valios Vašingtone ir bendrai JAV“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ vertino politologas.
Paklaustas, ką reiškia J.Bideno pareiškimas, kad karas turėtų būti užbaigtas šiemet, V.Jurkonis svarstė, jog tai yra ne tik noras, bet ir siekis.
„Bet kuriuo atveju karas alina – alina ir ekonomiškai, ir bendrai kainuoja šimtus tūkstančių gyvybių, ir tai dalykas, kurį kuo greičiau užbaigus galima bus pradėti kalbėti apie Ukrainos atstatymą, galbūt santykių normalizavimą su kai kuriomis kaimyninėmis valstybėmis, bet iki to dabar labai toli“, – sakė specialistas.
Visgi, pasak V.Jurkonio, tam, kad šis tikslas būtų pasiektas, reikia nuveikti dar labai daug.
„Jokia paslaptis, tą labai aiškiai komunikuoja ir Ukrainos pusė – ginklų, artilerijos tiekimas, karinė parama Ukrainai.
Lygiai taip pat manau, kad tie paraštiniai dalykai yra ne mažiau svarbūs – alinti visą karinę Rusijos pramonę, sankcionuojant prekes, padarant viską, kad tos sankcijos nebūtų apeidinėjamos, baudžiant tuos, kurie padeda jas apeidinėti“, – aiškino VU TSPMI politologas.
Tiesa, J.Bidenas Kijeve jau spėjo paskelbti apie pusės milijardo dolerių papildomą paramą Ukrainai, pranešė CNN. J.Bidenas, stovėdamas kartu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, sakė, kad į paketą bus įtraukta daugiau karinės įrangos, įskaitant artilerijos šaudmenis, daugiau „Javelin“ ir haubicų.
V.Zelenskis aiškino, kad jie su J.Bidenu kalbėjosi apie „tolimojo nuotolio ginklus ir ginklus, kurie vis dar gali būti tiekiami Ukrainai, nors anksčiau nebuvo tiekiami“.
J.Bidenas kalbėjo apie Ukrainos pasipriešinimo atkaklumą karui įžengiant į antruosius metus.
„Po metų Kijevas laikosi. Ir Ukraina laikosi. Demokratija laikosi“, – sakė JAV vadovas.
