Lietuvos šeimų sąjūdžio vadovas Raimondas Grinevičius Eltai sakė, kad toks sprendimas priimtas „paskaičiavus“, jog taip bus efektyviau.
„Mes paskaičiavome, kad dalyvaudami atskirai išeikvosime daugiau jėgų ir lėšų negu pasirinkę partijas, kurios atitinka Lietuvos šeimų sąjūdžio programą“, – teigė R. Grinevičius, kuris Marijampolės savivaldybės tarybos nario posto sieks dalyvaudamas Krikščionių sąjungos sąraše.
Be to, akcentavo jis, siekti pozicijų savivaldoje, pavyzdžiui, steigiant naują komitetą – nėra paprasta. Esą valdžia priėmė tokius rinkimus reglamentuojančius įstatymus, kad Lietuvos šeimų sąjūdžiui mesti iššūkį tradicinėms partijoms kone neįmanoma. Todėl, tęsė LŠS lyderis, teko rinktis vertybiniu atžvilgiu organizacijai artimas partijas.
Tarp tokių – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Tautos ir teisingumo sąjunga, Krikščionių sąjunga ir Regionų partija. Būtent šių partijų sąrašuose įrašyta kone pusšimtis LŠS priklausančių asmenų. Trys organizacijos nariai savivaldos rinkimuose dalyvauja su komitetu „Raseinių žemaitis“.
Seimo rinkimams brandina kitą strategiją: telkia mažąsias partijas
Ir nors pastaruosius metus Lietuvos šeimų sąjūdžiui nebepavyko suburti tokios tūkstantinės minios, kokia buvo susirinkusi į Vingio parką 2021 m. gegužę, R. Grinevičius tikina, kad LŠS ambicija yra didesnė, nei tik dalyvauti rinkimuose po kitų partijų vėliava. Be to, anot jo, nepaisant gerokai praretėjusių renginių, kuriuos inicijuoja organizacija, LŠS vis dar turi parako. Tą, pasak jo, rodo policijos skambučiai prieš kiekvieną didesnį renginį Vilniuje.
„Jei prieš Vasario 16-ąją policijos atstovai iš Vilniaus pasiskambina ir klausia, ar Lietuvos šeimų sąjūdis nedarys mitingo... Tai reiškia rūpime. Prieš kiekvieną šventę gaunu tokių skambučių“, – didžiuodamasis sakė R. Grinevičius.
Vienas iš organizacijos lyderių užsimena, kad jau artimiausių Seimo rinkimų metu LŠS į politinę areną gali pabandyti brautis visai kitokiais metodais. Jo teigimu, šiuo metu svarbiausia užduotis – suvienijus panašių pažiūrų mažąsias partijas mesti iššūkį dabartinei valdančiajai daugumai. Galbūt net steigti naują politinį darinį.
„Mūsų užduotis yra suvienyti visas mažiukes partijas, kurios yra opozicijoje prieš dabartinę valdančiąją daugumą. Jas suvienijus – spręsti klausimą apie juridinį asmenį. Ar tai būtų politinė partija, ar panašiai. Šia linkme dirbame“, – Eltai teigė R. Grinevičius.
Pasak jo, šiuo klausimu buvo jau ne vienas susitikimas ir pokalbis. Visgi, pripažįsta jis, procesas sudėtingas ir susitarti dėl bendrų tikslų nėra paprasta.
„Buvo susitikimų, buvo pritarimų ir nesutarimų. Bet procesas vyksta, vyko ir vyks. Jei nepavyks, būsime darę viską, kad pavyktų“, – sakė LŠS lyderis.
Jei kartais suburti bendraminčių nepavyktų, tęsė R. Grinevičius, jis turi savo asmeninę viziją, ką reikėtų daryti 2024 m. Seimo rinkimų metu.
„Aš matau vienintelį problemos sprendimą būdą Seimo rinkimuose, tai kelsiu ir Sąjūdžio taryboje... Reikėtų, kad Lietuvos šeimų sąjūdžio nariai savo miestuose atrinktų garsų, išsilavinusį, protingą, gerų pažiūrų, sąžiningą žmogų... Ir jei nepavyksta tų partijų sujungimai, sąjūdžio atstovams reikėtų dalyvauti išskirtinai vienmandatinėse apygardose. Tai būtų kaip ir Lietuvos šeimų sąjūdžio žmogus“, – apibendrino R. Grinevičius.
