Bičiuliai, artimieji ir kiti pagarbą atiduoti norintys žmonės nuo šeštadienio atsisveikinti su A.Terlecku rinkosi Vilniaus laidojimo namuose.
Sekmadienį Vilniaus šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčioje buvo aukojamos mišios.
Sekmadienį A.Terleckas palaidotas Rokantiškių kapinėse, kur atgulė šalia savo žmonos Elenos.
Prieš visą pasaulį su bendraminčiais Molotovo-Ribbentropo paktą pasmerkęs A.Terleckas užgeso Vasario 16-ąją, eidamas 96-uosius metus.
Vasario 16-ąją kalbėdamas iš Signatarų namų balkono A.Terleckui atsisveikinimą skyrė ir profesorius Vytautas Landsbergis.
„Šiąnakt, lyg sekdamas Simą Kudirką, iškeliavo Antanas Terleckas – niekada nepavargęs laisvės kovotojas. Amžiną atilsį“, – kalbėjo V.Landsbergis.
A.Terleckui nusilenkė ir aukščiausi šalies vadovai.
„Antanas Terleckas nuo pat jaunų dienų atsisakė paklusti okupacijos primestai sovietinei tikrovei, ryžtingai jai priešinosi ir nesileido įbauginamas. Niekada nepamiršime jo pastangų skleisti laisvą žodį ir burti bendraminčius masinėms protesto akcijoms. Mitingas prie Adomo Mickevičiaus paminklo virto žiežirba, kuri įplieskė nesulaikomą išsivadavimo ugnį“, – prezidentūra citavo prezidentą Gitaną Nausėdą.
A.Terleckas gimė 1928 metų vasario 9 dieną Krivasalio kaime (dabar Ignalinos r.). 1978 metais A.Terleckas su bendraminčiais įkūrė pogrindinę organizaciją „Lietuvos laisvės lyga“, kuri siekė atkurti Lietuvos nepriklausomybę.
Po metų A.Terleckas kartu su kolegomis kreipėsi į Atlanto chartiją pasirašusias vyriausybes bei Jungtinių Tautų generalinį sekretorių – tuomet buvo smerkiamas Molotov-Ribbentropo paktas ir raginama pripažinti Baltijos kraštų teisę į nepriklausomybę.
A. Terleckas 1998 m. rugpjūčio 21 d. apdovanotas 3-iojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu (dabar – Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžius), 2000 m. liepos 1 d. – Lietuvos nepriklausomybės medaliu, o 2004 m. vasario 6 d. – Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžiumi.
