Atsisveikinti su disidentu A. Terlecku atvykęs prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad A. Terleckas buvo savotiškas ledlaužis – laužiantis ledus ir sudarantis galimybę paskui jį eiti kitiems.
„Žmogus, kuris viduje buvo laisvas, bet norėjo laisvės ir valstybei ir visą savo gyvenimą paskyrė tam, kad Lietuva tą laisvės bylą laimėtų. Nedaug tokių žmonių yra, kurie nesvyruoja ir nedaro kompromisų su sąžine. (...) Šiandien atkurta Lietuvos nepriklausomybė turbūt nėra įsivaizduojama be šito žmogaus. Ilsėkis ramybėje“, – pažymėjo G. Nausėda.
Anot prezidento, tokias išskirtines ir įkvepiančias asmenybes kaip A. Terleckas gimdo laikas ir aplinkybės.
„Manau, kad visais laikais, bet kokiomis aplinkybėmis, tų ledlaužių atsiras, nes laikas ir gyvenimas jų reikalauja. Šiandien matome, kaip Ukrainos prezidentas Volodimyras Zelenskis prisiėmė tą vaidmenį, nes tik tokie žmonės gali suteikti vilties pačiai Ukrainos tautai, kad ji atstovės ir išsaugos savo laisvę. Laikas ir aplinkybės gimdo savo didvyrius, bet tai nei kiek nemenkina pono Terlecko, jo bičiulių pastangų, ir, svarbiausia, to nepalaužiamo kovotojo charakterio“, – žurnalistams sakė G. Nausėda.
Anot prezidento, A. Terlecko gyvenimas jam primena ir apie kunigą Alfonsą Svarinską, kuris, akcentavo G. Nausėda, su šypsena pasitikdavo visas sistemos negandas ir taip turbūt varė savo oponentus iš proto.
„Manau, kad ponas Terleckas lygiai toks pat mūsų didvyris, kuriam atėjau nulenkti galvą“, – teigė G. Nausėda.
A. Terleckas gimė 1928 m. vasario 9 d. Švenčionių aps. (dabar Ignalinos r.) Krivasalio kaime.
Dar besimokydamas Linkmenų progimnazijoje, 1945 m. buvo suimtas ir apkaltintas priklausymu pogrindinei „Geležinio Vilko“ organizacijai. Po poros mėnesių, pritrūkus įrodymų, A. Terleckas buvo paleistas į laisvę.
1946 m. persikėlė gyventi į Vilnių, mokėsi Vilniaus prekybos technikume. Jį baigęs įstojo į Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetą.
Kartu su Juliumi Sasnausku, Kęstučiu Jokubynu ir kt. 1976–1977 m. leido pogrindinį leidinį „Laisvės šauklys“, vėliau – leidinį „Vytis“.
Su bendraminčiais 1978 m. birželį įkūrė pogrindinę organizaciją „Lietuvos laisvės lyga“, kuri siekė atkurti Lietuvos nepriklausomybę, kelti Lietuvos laisvės klausimą tarptautiniuose forumuose.
1979 m. rugpjūtį A. Terleckas kartu su kolegomis parengė kreipimąsi į Atlanto chartiją pasirašiusių šalių vyriausybes ir Jungtinių Tautų generalinį sekretorių. Jame buvo smerkiamas Ribentropo–Molotovo paktas ir raginama pripažinti okupuotų Baltijos kraštų teisę į laisvę ir nepriklausomybę.
Artėjant nepriklausomybei, A. Terleckas rengė piketus, mitingus, iš kurių reikšmingiausias įvyko 1987 m. rugpjūčio 23 d. prie poeto Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje. 1989 m. inicijavo parašų rinkimą, kad iš Lietuvos būtų išvesta SSRS kariuomenė.
Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe, aktyviai dalyvavo šalies politiniame gyvenime, pasisakydavo aktualiausiais politinio ir visuomenės gyvenimo klausimais. A. Terleckas 1998 m. rugpjūčio 21 d. apdovanotas 3-iojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu (dabar – Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžius), 2000 m. liepos 1 d. – Lietuvos nepriklausomybės medaliu, o 2004 m. vasario 6 d. – Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžiumi.
Su A.Terlecku galima atsisveikinti šeštadienį, vasario 18 d., nuo 10 iki 20 val. Vilniaus laidojimo rūmuose „Ritualas“ (I salė, Olandų g. 22, Vilnius) ir sekmadienį, vasario 19 d. nuo 10 iki 15 val.
Šv. Mišios už Antaną Terlecką bus aukojamos vasario 18 d., šeštadienį, 12 val. Vilniaus šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčioje.
Laidotuvės įvyks vasario 19 d., sekmadienį, 15 val. Velionis bus laidojamas Vilniaus miesto Rokantiškių kapinėse, kur Amžinojo poilsio atguls šalia savo žmonos Elenos.
