„Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ dalyvavę karybos ekspertai įvertino, ko tokiu pareiškimu siekė Aljanso vadas ir ką ši aplinkybė reiškia karo eigai.
Mažėjantys resursai
„Kare Ukrainoje sunaudojamas milžiniškas kiekis šaudmenų ir tai sekina sąjungininkių turimas atsargas, – sakė J.Stoltenbergas. – Dabartiniai Ukrainos šaudmenų eikvojimo tempai daug kartų viršija mūsų dabartinius gamybos tempus. Dėl to mūsų gynybos pramonė patiria įtampą“.
J.Stoltenbergas pripažino, kad NATO susiduria su „problema“, nes dabartinis didelio kalibro šaudmenų laukimo laikas pailgėjo nuo 12 iki 28 mėnesių. Tačiau jis tvirtino esąs įsitikinęs, kad iki šiol atlikti veiksmai reiškia, jog NATO narės „eina keliu, kuris leis mums ne tik toliau remti Ukrainą, bet ir papildyti savo atsargas“.
Karo istorikas, karybos ekspertas Egidijus Papečkys mano, kad J.Stoltenbergo pareiškimas – normali įžanga prieš didinant gynybos pramonę Vakarų valstybėse.
„Pirmiausia, Vakaruose įprasta atvirai kalbėti apie problemas. Antra – jeigu leidžiami mokesčių mokėtojų pinigai, apie tai irgi atvirai kalbama.
Ir dėl biudžeto lėšų Vakaruose vyksta atvira konkurencija – yra daugybė sričių, kurioms lėšos reikalingos. Parama Ukrainai yra tos pačios Vakarų valstybių lėšos, kurios skirtos ne savo valstybių piliečiams, o padėti nusikalstamai užpultai valstybei.
Tad reikės skirti lėšų ne tik paramai, bet ir karinei pramonei plėtoti, kad ji tą paramą Ukrainai galėtų užtikrinti“, – laidos metu įvertino E.Papečkys.
Tiesa, karo istorikas įsitikinęs, kad dabartinė situacija – įprasta Vakaruose, mat kiekvieną prasidėjusį karą Vakarai pasitinka su nepakankamai tam karui išvystyta gamyba.
„Vakarai tuo ir stiprūs, kad jų racionali ekonomika neturi tuščių fabrikų ir nedirbančio verslo. Bet, kai reikia, Vakarai tokią gamybą išvysto labai greitai. Nepamirškime, kad, kai amerikiečiai kalba, jog jie nepagamina tiek sviedinių, kiek reikia Ukrainai – tai ne Amerikai, o Ukrainai. Tie sviediniai yra perkami Rumunijoje“, – pabrėžė jis.
Savo ruožtu atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis, paklaustas, Rusija ar Vakarai laimės karybos pramonės lenktynes, pabrėžė, kad šių dviejų pusių potencialas yra nesulyginamas.
Be to, kaip pastebėjo V.Malinionis, ne visos Vakarų technologijos yra išeikvotos, ir Vakarai dar tikrai turi kuo padėti Ukrainai.
„Rusija negali galinėtis su Vakarais gynybos pramonės ar technologijų prasme. Nepriklausomai nuo to, kiek tas karas tęsis, Rusijai perspektyvos yra labai blogos, jeigu kalbama apie tolimesnę perspektyvą“, – kalbėjo V.Malinionis.
Gyvosios jėgos skirtumas
E.Papečkys sureagavo ir į viešumoje pasirodžiusius nuogąstavimus, kad Rusija laikui bėgant mobilizuoja vis daugiau gyvosios jėgos, tuo metu Ukrainos karių mažėja.
„Rusijoje yra toks naratyvas, kad ukrainiečių žūsta aštuonis kartus daugiau, negu rusų. Rusijos visuomenė įtikinėjama, kad ukrainiečių kariai tuoj baigsis, nes žūsta vienas rusų karys ir aštuoni ukrainiečiai.
Be abejo, kad Rusijos resursai didesni, jie bando laimėti remdamiesi didesnės gyvosios jėgos resursais. Bet neišvengiamai atsigręžiu į Irano-Irako karą 1980–1988 metais: abejose valstybėse buvo didžiuliai nuostoliai, bet jos vis tiek pajėgė kariauti.
Ir Ukrainai nesibaigs gyvoji jėga, tik bus didžiulis iššūkis juos apmokyti“, – įsitikinęs E.Papečkys.
Be to, karo istorikas priminė, kad tiek Pirmajame, tiek Antrajame pasauliniame kare Rusija pajėgė apginkluoti savo kariuomenę tik su Vakarų pagalba, o dabar Vakarų pagalba yra Ukrainos pusėje.
„Ateis toks laikas, kai Ukrainos kariai bus geriau ekipuoti, geriau ginkluoti, o Rusijos kariai technologiškai atsiliks“, – pabrėžė jis.
Pokyčiai karo fronte
Paklaustas, ar karo fronte jau galima stebėti karybos ekspertų prognozuotą Rusijos didįjį puolimą, V.Malinionis kalbėjo, kad jo požymių gali būti, tačiau tai dar nėra tai, ko V.Putinas tikėjosi.
„Tokių proveržių, kokius padarė ukrainiečiai, ypač, jei kalbėtume apie Charkovo sritį, kai jiems pavyko atsiimti šimtus kilometrų, tai tokio rusų ofensivo nėra.
Dabar matome stumdymąsi fronto linijoje. Rusai bando atakuoti ukrainiečius keturiomis kryptimis, bet jokių operacinių laimėjimų nepasiekia – net Bachmuto nesugeba užimti“, – pasakojo V.Malinionis.
Anot jo, ukrainiečiams kol kas sekasi su turimomis pajėgomis atlikti du svarbius darbus.
„Vienas darbas yra ruoštis puolimui pavasarį arba vasaros pradžioje, jie treniruoja savo karius, ruošiasi integruoti gaunamus tankus. Ir tuo pačiu laiko Rusijos puolimą.
Tai, kad puolimas suintensyvėjo, matosi ir iš aukų skaičiaus, nes Rusijos aukų skaičius perkopia ir tūkstantį karių per parą, kas yra labai daug. Jie turi tikrai daug gyvos jėgos, bet tai, kad negali padaryti operacinio proveržio, rodo, jog jie neturi pakankamai modernios arba pakankamai daug ginkluotės.
O taip pat jų kariškiai, jaunesnieji vadai ir personalas nėra pakankamai gerai parengiami per tokį trumpą laiką.
Bet jie skuba todėl, kad supranta, jog Vakarų parama auga ir ukrainiečiai pavasario pabaigoje sugebės juos kontratakuoti sėkmingai“, – pastebėjo V.Malinionis.
