Portalas lrytas.lt sudarė ilgiausiai mero postuose esančių politikų penketuką.
Klaipėdos universiteto politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili pabrėžė, kad tokia situacija yra žalinga, tačiau dažnu atveju kitos išeities, kaip tik rinkti tuos pačius merus, rinkėjai tiesiog neturi.
Sąskaitoje – ir aštuonios kadencijos
Portalas lrytas.lt pateikia ilgiausiai mero postuose esančių politikų sąrašą, kurie savo miestus valdo ne vieną ir net po du dešimtmečius.
Absoliutus savivaldybių rekordininkas – ilgiausiai mero pareigas Lietuvoje einantis Pasvalio rajono meras, konservatorius Gintautas Gegužinskas. Nors su nedidele pertrauka jis skaičiuoja jau 30-uosius savo valdymo metus, mero kėdės jis sieks ir šiuose savivaldos rinkimuose.
Pirmą kartą G.Gegužinskas Pasvalio meru išrinktas 1990 metais. Po penkerių metų, 1995-aisiais, jis buvo perrinktas antrai kadencijai. Vėliau G.Gegužinskas trejus metus dirbo Pasvalio darbo biržoje direktoriaus pavaduotoju, o nuo 2003-ųjų vėl sėdo į mero kėdę ir joje yra iki šiol.
Taigi su nedidele pertrauka konservatorius Pasvalį valdo jau tris dešimtmečius.
Visgi G.Gegužinskas prieš kelerius metus teigė, kad jam vis dar pavyksta sugalvoti naujų idėjų.
„Tas idėjas pakiša ir tas gyvenimas. Visoj Lietuvoj gi keičiasi viskas, nauji iššūkiai“, – BNS sakė politikas.
Dėl Pasvalio mero kėdės šiemet be G.Gegužinsko varžysis ir socialdemokratas Viktoras Doda, Lietuvos regionų partijos narys Linas Kruopis, Darbo partijos atstovas Egidijus Lungis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narys Igoris Malinauskas ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatė Neringa Trinskienė.
O štai jau 25 metus Alytaus rajono savivaldybei vadovauja ir konservatorius Algirdas Vrubliauskas. Alytaus rajono savivaldybėje darbą jis pradėjo 1997-aisiais. Tiesa, 2004 metais A.Vrubliauskas buvo išrinktas į Seimą, kuriame dirbo iki 2007-ųjų.
Vėliau konservatorius vėl grįžo į Alytaus rajono savivaldybės mero postą, miestą valdo iki šių dienų ir sieks dar vienos kadencijos.
Dėl galimybės vadovauti Alytaus rajonui šiuose savivaldos rinkimuose taip pat kausis Darbo partijos atstovas Raimundas Markauskas, socialdemokratas Virgilijus Pranskevičius, LVŽS narys Petras Valiūnas bei Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatė Rasa Vitkauskienė.
Rinkiminę kovą baigė po 19-kos metų
23 metus be pertraukų Druskininkams vadovaujantis Ričardas Malinauskas taip pat dalyvauja šių metų savivaldos rinkimuose. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys rodo, kad mero pareigas R.Malinauskas pradėjo eiti 2000-aisiais.
Politiniam komitetui „Už Druskininkus“ priklausantis R.Malinauskas šių metų rinkimuose varžysis su dar 5 kandidatais – socialdemokratu Povilu Jagelavičiumi, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ nariu Česlovu Jezersku, Regionų partijos atstove Alina Klimovič, LVŽS kandidatu Donatu Mizaru ir konservatoriumi Gerardu Sokolovu.
Tuo metu Rietavui jau 23 metus vadovauja liberalas Antanas Černeckis. Darbą savivaldybėje jis pradėjo 2000-aisiais, mero kėdės politikas sieks ir šiemet.
Be A.Černeckio rinkimuose dalyvaus ir konservatorius Egidijus Gricius bei socialdemokratas Alfredas Mockus.
Šiemet didelių pokyčių sulauks Vilniaus rajonas. Dabartinė Vilniaus rajono merė, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovė Marija Rekst šias pareigas eina nuo 2004-ųjų, tad merės kėdėje ji sėdi jau 19 metų. Visgi ilgametė politikė šiemet nusprendė savo vietą užleisti – dėl mero posto ji nebesivaržys.
„Čia yra jos sprendimas. Turi labai didelį autoritetą ir palaikymą (...). Bet, aišku, priėmė sprendimą, kad jau paskutinė bus kadencija. Žmogus mato taip savo planus“, – BNS sakė europarlamentaras, LLRA-KŠS lyderis Waldemaras Tomaszewskis.
Dėl Vilniaus rajono mero kėdės varžysis socialdemokratas Robert Duchnevič, darbietė Diana Mažulė, demokratas Žydrūnas Plytnikas, Lietuvos regionų partijos narė Jūratė Rusteikė, valstietė Eglė Stasiškienė, LLRA-KŠS narys Waldemar Urban, Laisvės partijos, TS-LKD ir Liberalų sąjūdžio keliamas Gediminas Kazėnas.
Kodėl kai kurie merai vis dar nepatraukiami?
G.Burbulytė-Tsiskarishvili svarstė, kad toks ilgas merų „užsilaikymas“ savo postuose vadybiškai nėra geras dalykas. Tačiau, specialistės manymu, situacija Lietuvoje yra labai skirtinga, ir kai kurių savivaldybių gyventojai išlieka lojalūs savo vadovams.
„Meravimas arba mero pozicija tampa tokia savotiška rutina – vadyboje nuo seno yra tokia taisyklė, kuri galbūt jau šiek tiek ir pasikeitusi, bet visada girdėdavome, kad kas septynerius metus reikėtų atsinaujinti, kažką pakeisti darbinėje pozicijoje. Tai turbūt tą reikėtų taikyti ir merams.
Bet yra kaip yra – turime tikrai ilgai valdančius merus, žmonės renka, jais pasitiki, bet situacijos Lietuvoje su jais yra skirtingos“, – portalui lrytas.lt dėstė politologė.
Pasak G.Burbulytės-Tsiskarishvili, kai kurių miestų merai turi vadinamąjį „verslininko tipažą“ – pavyzdžiui, Kauno meras Visvaldas Matijošaitis ar Druskininkų vadovas Ričardas Malinauskas. O štai mažesnėse savivaldybėse susiduriama ir su kita problema.
„Turime ganėtinai ilgai valdančius, sakyčiau, mažų savivaldybių merus – Rietavo, Pasvalio. Jie tikrai nėra to verslininko tipažo žmonės, bet aš visgi tokį ilgą valdymą mažose savivaldybėse susiečiau su tuo, kad mažos savivaldybės išgyvena didelę žmonių išteklių problemą.
Daug žmonių emigruoja, išvyksta, ir tai, ką stebime vietos partijų, politinių komitetų lygmenyje, yra labai sunku surinkti žmonių, labai sunku atsišviežinti, atsinaujinti. Ir turime savotišką pelkę, stagnaciją.
Jei žmones tenkina esamas meras, kažko blogo nepadaro, jie ir toliau jį renka, nes naujo kandidato elementariai konkurentai net ir nepasiūlo“, – aiškino Klaipėdos universiteto politologė.
Anot jos, tokią situaciją, kai vienas žmogus valdo miestą ir po du ar tris dešimtmečius, dažnai lemia ir gyventojų prisirišimas. O jeigu mero vadovavimo metu žmonės dar ir mato apčiuopiamus darbo rezultatus, neretai gali užsimerkti net prieš miesto vadovą lydinčius skandalus bei jam adresuotą kritiką.
„Iš to, ką stebiu, labai daug kas savivaldą suredukuoja į tokį patogų, komfortišką gyvenimą, kad miesto vadovas turi tvarkytis ūkiškai, kad būtų sudėtos trinkelės, keliukai išasfaltuoti. Nesakau, kad tai yra klaidingas manymas, su juo viskas yra gerai, bet, kai žmonės pamato apčiuopiamą naudą, tikrai nemaža dalis yra linkę užsimerkti į, sakykime, tuos merus lydinčius šešėlius, kartais kritiką vadina politikavimu, kad, maždaug, atskirkime ūkinius darbus nuo politikavimo.
Matyt, truputį trūksta suvokimo apie pačią savivaldą, kad tai nėra tik ūkvedžiai, bet jie gali gražiai reprezentuoti, atstovauti savivaldybei net tarptautiniu mastu, tai trūksta platesnio žvilgsnio į tai, kas visgi yra meras ir kokią funkciją jis atlieka.
Ir taip, žmonės yra linkę atleisti“, – tvirtino G.Burbulytė-Tsiskarishvili.
Savivaldos rinkimai vyks šių metų kovo 5 dieną.
