Nutarime pabrėžiama, kad atliekant ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso 150 str. 3 ir 4 dalyse bei 153 str. 1 dalyje (dėl seksualinio prievartavimo ir dėl jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo), šį ikiteisminį tyrimą organizuojantis prokuroras, įvertinęs, kad surinkti duomenys leidžia pagrįstai įtarti Seimo narį padarius nusikalstamas veikas, ir nutaręs, kad šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje jo tapatybės atskleidimas nepakenks atliekamam ikiteisminiam tyrimui, kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokurorę dėl Seimo leidimo patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn.
Priimdamas šį sprendimą prokuroras vertino ir tai, kad pateikiant svarstyti Seimo nario teisinės neliečiamybės panaikinimo klausimą Seime, neišvengiamai bus atskleisti šio asmens duomenys neapibrėžtam asmenų skaičiui, tačiau tai negali būti vertinama kaip ikiteisminio tyrimo sėkmei pakenkiantis ikiteisminio tyrimo duomenų neteisėtas atskleidimas (paskelbimas).
Susipažinus su pareiškimu, minėto ikiteisminio tyrimo medžiaga bei kitais duomenimis padaryta išvada, kad nėra jokio pagrindo teigti, kad ikiteisminio tyrimo duomenys buvo atskleisti ir taip galėjo būti pakenkta ikiteisminio tyrimo atlikimui bei jo eigai, teigiama pranešime.
ELTA primena, kad sausio 23 d. generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen dėl Seimo nario Kristijono Bartoševičiaus teisinės neliečiamybės panaikinimo.
Visgi, keletą dienų iki to, sausio 20 d. vakarą, būdamas komandiruotėje Čilėje pats politikas pateikė prašymą Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK), prašydamas panaikinti jo mandatą. Savo sprendimą jis argumentavo asmeninėmis priežastimis.
Seimo opozicijai ir žiniasklaidai keliant klausimus dėl K. Bartoševičiaus pasitraukimo iš parlamento aplinkybių, vėliau ėmė aiškėti naujos skandalo detalės.
Paaiškėjo, kad tą patį penktadienį, kai politikas atsisakė mandato, V. Čmilytė-Nielsen buvo susitikusi su N. Grunskiene ir aptarė būsimą prokurorės kreipimąsi į Seimą. Tačiau, pasak jų, pokalbio metu nei K. Bartoševičiaus pavardė, nei politiko partinė priklausomybė nebuvo įvardinta.
Po kurio laiko pasirodė ir daugiau informacijos apie tą patį penktadienį vykusius Seimo pirmininkės susitikimus su koalicijos partneriais bei konservatorių seniūnės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės skambutį į Čilę.
Istorijos aplinkybės ėmė kelti klausimus Seimo mažumai, todėl ši nutarė sušaukti neeilinę parlamento sesiją ir inicijuoti parlamentinį tyrimą dėl galimo informacijos apie ikiteisminį tyrimą nutekinimo K. Bartoševičiui.
Visgi, iniciatyvai palaikymo pritrūko ir laikinosios tyrimo komisijos sudaryti nepavyko.
Iš Seimo pasitraukusiam K. Bartoševičiui pareikšti įtarimai dėl seksualinio prievartavimo ir nepilnamečio asmens tvirkinimo.
Prokuratūros teigimu, turimi ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia įtarti, kad nusikalstamos veikos buvo įvykdytos įtariamajam einant Seimo nario pareigas. Šiuo metu nukentėjusiais yra pripažinti 4 asmenys, tuo metu buvę mažamečiais arba nepilnamečiais.
