Iš pradžių konservatoriai mušėsi į krūtinę, jog nieko nežinojo nei apie nuodėmingą buvusio politiko veiklą, nei kad ji galėjo atsidurti teisėsaugos akiratyje.
Tačiau pastarosiomis dienomis jau ir tarp konservatorių ėmė dygti nepasitikėjimo sėkla. „Na, jau reikia eiti pirkti spragėsių“, – vis dar bandė juokauti kai kurie konservatoriai, antradienį išgirdę apie Seimo vadovės Viktorijos Čmilytės-Nielsen ir premjerės Ingridos Šimonytės susitikimą.
Apie šį susitikimą, įvykusį netrukus po Seimo pirmininkės ir generalinės prokurorės Nidos Grunskienės pokalbio, anksčiau kažkodėl buvo bandyta nutylėti.
Antradienį taip pat ėmė skirtis V.Čmilytės-Nielsen ir N.Grunskienės pasisakymai apie tai, kokia informacija pedofilijos skandalo išvakarėse vis dėlto buvo pasiekusi Seimo vadovės ausis.
Tačiau bene labiausiai politinę padangę sudrebino netikėtas Seimo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės prisipažinimas, kad būtent ji skambino K.Bartoševičiui. Tik po šio pokalbio buvęs parlamentaras įteikė atsistatydinimo prašymą Vyriausiajai rinkimų komisijai.
Politikai Seimo užkulisiuose jau pusiau juokais svarsto, kuri iš keturių paminėtų moterų vaidina įtikinamiau ir kuriai priklausys nominacija už aktorinius gebėjimus, jei kada nors paaiškės, jog kažkuri iš jų vis dėlto sakė netiesą. Be to, muilo operą primenančioje istorijoje ir toliau atsiranda naujų intriguojančių siužeto vingių.
Pasisakymai ėmė skirtis
Valdantieji, ypač Seimo pirmininkė V.Čmilytė-Nielsen, jau kurį laiką priversta aiškintis, kodėl nutylėjo apie pedofilijos skandalo išvakarėse įvykusį jos ir N.Grunskienės susitikimą.
Seimo vadovė ir generalinė prokurorė sutartinai tvirtina, kad jo metu esą nenuskambėjo nei K.Bartoševičiaus pavardė, nei partija ar frakcija, kuriai jis priklauso.
Tačiau antradienį politikams ausis ėmė rėžti skirtingi N.Grunskienės ir V.Čmilytės-Nielsen pasisakymai.
Generalinė prokurorė Seimo Darbo partijos frakcijos posėdyje užsiminė, kad jau penktadienį (sausio 20-ąją) parlamento vadovei pranešė pagal kokius Baudžiamojo kodekso straipsnius lapkričio viduryje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Tuo metu Seimo vadovė antradienį žurnalistams kalbėjo kitaip. „Man nebuvo įvardyti konkretūs Baudžiamojo kodekso straipsniai, man buvo pateikta nuasmeninta informacija, jog vienas Seimo narys yra įtariamas sunkiais nusikaltimais“, – kartojo Liberalų sąjūdžio lyderė.
Žinojo daugiau, nei sako?
Be to, kai kurie politikai atkreipia dėmesį, kad nei V.Čmilytė-Nielsen, nei N.Grunskienė neužsimena, ar jų pokalbyje nebuvo paminėta valdančioji dauguma.
Gerai informuotų šaltinių teigimu, susitikime, be kita ko, Seimo pirmininkė esą buvo patikinta, jog ji gali būti rami – tyrime figūruoja ne jos vadovaujamos partijos frakcijos Seime narys.
Kai kurių politikų teigimu, jeigu pasitvirtintų ir ši informacija, Seimo pirmininkei ir generalinei prokurorei kiltų naujų nemalonumų ir jos abi gali patekti į ypač keblią situaciją.
Bet kuriuo atveju į šiuos klausimus V.Čmilytei-Nielsen ir N.Grunskienei jau gali tekti atsakyti ketvirtadienį, nes opozicijai antradienį pavyko surinkti reikiamą skaičių parašų neeilinei Seimo sesijai sušaukti.
Susitiko su premjere
Laukiant neeilinės Seimo sesijos taip pat paaiškėjo, kad netrukus po pokalbio su generaline prokurore, V.Čmilytė-Nielsen išskubėjo pasimatyti su I.Šimonyte.
Tiesa, abi politikės antradienį laikėsi versijos, jog apie prokurorų planus kreiptis į Seimą jos nekalbėjusios, neeilinės Seimo sesijos poreikį esą aptarusios dėl kitų priežasčių.
Anot I.Šimonytės, buvo tartasi, ar jos nereikėtų sušaukti dėl susikaupusių svarbių Vyriausybės projektų.
Premjerė neigė iš Seimo pirmininkės gavusi kokios nors informacijos apie K.Bartoševičių ar prokurorų planus. Panašiai kalbėjo ir V.Čmilytė-Nielsen.
Išgirdo, kad nėra pagrindo
N.Grunskienė anksčiau yra sakiusi, jog su Seimo pirmininke ji susitiko pasitarti dėl galimybės surengti neeilinę Seimo sesiją, nes tyrimą atliekantys prokurorai negalėjo laukti pavasario sesijos, kuri prasidės tik kovo 10-ąją.
Tačiau, jos teigimu, V.Čmilytė-Nielsen atsakiusi, kad nėra pagrindo neeilinei sesijai sušaukti. „Tada aš informavau, Seimo pirmininkę, kad bus mano toks raštas, kad aš prašysiu sukviesti neeilinę sesija, kadangi ketinu prašyti leisti patraukti vieną Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn“, – LRT yra sakiusi N.Grunskienė.
Jos pasirašytas raštas, tiesa, be parlamentaro pavardės, Seimą pasiekė pirmadienį, jau po to, kai Vyriausioji rinkimų komisija pranešė gavusi K.Bartoševičiaus prašymą atsisakyti mandato.
Netrukus Generalinė prokuratūra įvardijo, kad įtarimus norima pareikšti K.Bartoševičiui. Prokuratūra taip pat teigia savo prašymą papildžiusi po Seimo pirmininkės skambučio ir klausimų, ar po Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžio dar bus poreikis šaukti neeilinę Seimo sesiją.
Į Čilę skambino seniūnė
Dar smarkiau politinė padangė virš konservatorių galvų ėmė niauktis po to, kai paaiškėjo, kas penktadienį paskambino Čilėje tuo metu buvusiam K.Bartoševičiui.
Anksčiau manyta, kad pats K.Bartoševičius susisiekė su konservatorių frakcijos seniūne R.Morkūnaite-Mikulėniene ir jai pranešė apie Vyriausiajai rinkimų komisijai iš Čilės atsiųstą atsistatydinimo prašymą.
Tačiau „Lietuvos rytas“ išsiaiškino, kad buvo atvirkščiai – frakcijos vadovė K.Bartoševičiui į Čilę paskambino dar dieną, tuo metu jo prašymas komisiją pasiekė vėlai vakare. „Taip, aš jam skambinau, sulaukusi tam tikrų indikacijų, jog turėčiau jam paskambinti“, – pripažino R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Konservatorė neatskleidė, ar tai buvo paties K.Bartoševičiaus pageidavimas su juo susisiekti, ar kažkokios kitos indikacijos. „Gavau žinutę mesengeriu“, – nenoriai antradienį kalbėjo parlamentarė.
Kitą dieną politikė patikslino, jog prieš tai sulaukė K.Bartoševičiaus žinutės, kad jis traukiasi. „Tą pačią dieną paskambinau paklausti, ar tai galutinis sprendimas, nes tokių ketinimų buvo ne vienas anksčiau“, – nurodė frakcijos seniūnė.
R.Morkūnaitė-Mikulėnienė „Lietuvos rytui“ tvirtino apie galimus įtarimus K.Bartoševičiui ir prokurorų planus tądien dar nieko nežinojusi. Politikė neigė, jog galėjo įspėti buvusį Seimo narį, tačiau ir netrukdė jam įgyvendinti savo planų.
Vis dėlto jai sunkiai sekėsi paaiškinti, kodėl nei penktadienį, nei vėliau savaitgalį apie K.Bartoševičiaus pasitraukimą iš Seimo ji neinformavo frakcijos. Apie tai paklausta K.Morkūnaitė-Mikulėnienė tik traukė pečiais.
Anksčiau ji tvirtino, kad K.Bartoševičius jai pranešė, jog iš Seimo traukiasi dėl asmeninių priežasčių, kokių – esą neįvardijo. Pats politikas tikino, kad jo pasitraukimas iš Seimo ir užgriuvę įtarimai esą niekaip nesusiję. K.Bartoševičius aiškino, kad traukiasi dėl sveikatos problemų, ypač susijusių su psichine būkle.
Vaizdas – jau dėliojasi
Vis dėlto jau net ir konservatoriai, taip pat ir jų koalicijos partneriai nebetiki šia versija bei ragina pagaliau išsklaidyti kylančias vis naujas abejones.
Politikai įsitikinę, kad bet kokie nutylėjimai kelia dar didesnę įtampą, todėl esą konservatoriai turi atvirai pasakyti viską, ką žino. Bet kol pastarieji tyli, opozicija dėsto savo versijas, kas ir kaip galėjo nutekinti informaciją apie tyrimą ir įspėti K.Bartoševičių.
Antai buvęs premjeras Saulius Skvernelis, kuris yra vadovavęs ir šalies policijai, tvirtina, jog kol kas neturi aiškaus atsakymo, kas paskambino į Čilę ir informavo K.Bartoševičių, bet vaizdas ima aiškėti. „Kol kas yra tik prielaidos, bet po trijų savaičių detektyvo, kai iš aukštų politikų išpešama po sakinį ar prisipažinimą, tai grandinėlė po truputį dėliojasi“, – kalbėjo S.Skvernelis.
Anot politiko ir buvusio pareigūno, generalinė prokurorė Seimo vadovei galbūt pateikė nuasmenintą informaciją, bet įvardino Baudžiamojo kodekso straipsnius.
„Tai natūralu, Seimo pirmininkė tą privalėjo žinoti arba tikrai susitikimo metu paklausė.
Bet dabar įdomu, kas parodė iniciatyvą pakalbėti „apie Vyriausybei aktualių“ įstatymų svarstymą neeilinėje sesijoje.
Jei tai būtų buvę aktualu premjerei, matyt, ji būtų ieškojusi kontakto susitikti. Bet matome, kad greičiausiai buvo atvirkščiai ir Seimo pirmininkė nuvyko I.Šimonytės paklausti, ar ji turi kokių iniciatyvų ir noro sušaukti Seimo sesiją“, – juokdamasis kalbėjo buvęs premjeras.
Anot S.Skvernelio, jeigu premjerė ir Seimo pirmininkė kalbėjo apie Vyriausybės planus ir tai nebuvo slaptas susitikimas, apie jį informacija turėjo būti paskelbta viešai.
„Bet turbūt labai žmogiška, kad, turint tokią informaciją iš generalinės prokurorės, negali ja nepasidalinti su koalicijos partneriais. Juolab, kad jau buvo aišku, kad laukia bomba. Taigi buvo svarbu jos išvengti“, – svarstė opozicijos atstovas.
Šešėlis – premjerės aplinkai
Todėl S.Skvernelis daro prielaidą, kad per Seimo pirmininkės ir Vyriausybės vadovės susitikimą galėjo būti priimtas bandyti identifikuoti įtariamąjį, jeigu N.Grunskienė jo pavardės iš tiesų neįvardijo.
„Tuo metu išsiaiškinti, kur atliekamas tyrimas, žinant Baudžiamojo kodekso straipsnius turbūt nebuvo ypač sudėtinga ir čia į pagalbą galėjo ateiti premjerės aplinkos žmonės.
Tiktai manau, kad pati I.Šimonytė niekam neskambino ir todėl ramiai miega. Bet Vyriausybės rūmuose yra žmonių, kurie pasižymi tokiomis savybėmis, kaip slaptos informacijos neteisėtas gavimas ir žino, kam tokiu atveju galima paskambinti. Galiu daryti prielaidą, kad tais turimais kontaktais galėjo būti pasinaudota ir gauta reikiama informacija“, – dėstė S.Skvernelis.
Buvęs Vyriausybės vadovas nepasakė pavardės, kas, jo nuomone, galėjo tokią informaciją „sumedžioti“. „Matyt, patarėjas žemės ūkiui į policiją neskambintų“, – juokėsi buvęs policijos vadovas.
Vis dėlto buvo nesunku suprasti, kad S.Skvernelis turi galvoje premjerės patarėją Kęstutį Lančinską, praeityje vadovavusį Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.
Seniūnei – sunki misija?
Tačiau kaip ši informacija galėjo pasiekti K.Bartoševičių?
S.Skvernelis mano, kad informacija apie ikiteisminiame tyrime figūruojantį frakcijos narį galėjo būti perduota jos vadovei R.Morkūnaitei-Mikulėnienei.
Tiesa, parlamentaras abejoja, jog šią informaciją perdavė pati Seimo vadovė. „Bet frakcijos seniūnės laukė sunki misija. Ko gero, jai teko pasakyti, kad K.Bartoševičius turi kuo greičiau tepti slides, nes jo laukia rimtos problemos“, – svarstė S.Skvernelis.
Buvęs policijos vadovas atmeta versijas, kad informacija apie atliekamą ikiteisminį tyrimą galėjo nutekėti iš prokuratūros. S.Skvernelis antrino N.Grunskienei, kad tokiu atveju, tai būtų įvykę anksčiau.
„Iš generalinės prokurorės labai aiškiai išgirdome, kad K.Bartoševičius apie tyrimą nieko nežinojo.
Dabar tik klausimas, kas iš policijos, galbūt ir be piktų kėslų, šia informacija pasidalino su politikais ar esančiais šalia jų“, – dar vieną naują giją į Vyriausybės rūmus ir policiją nudriekė politikas.
Tikina sužinojęs kaip ir visi
Tiesa, premjerės patarėjas K.Lančinskas šią buvusio policijos generalinio komisaro prielaidą vakar kategoriškai neigė.
Jis sakė „Lietuvos rytui“, kad tokiems svarstymams nėra pagrindo. „Ne“, – vienu žodžiu atsakė į klausimą, ar jis ką nors iš anksto galėjo žinoti apie įtarimus K.Bartoševičiui.
Buvęs pareigūnas teigė esąs visiškai ramus, nes apie įtarimus šiam buvusiam Seimo nariui jis esą sužinojo kaip ir visi, iš žiniasklaidos pranešimų. „Reikia pažiūrėti į kalendorių, bet, man atrodo, kad penktadienio vakarą gal net buvau kokiame nors koncerte ar kažkur“, – pridūrė K.Lančinskas.
Jis taip pat nesiėmė komentuoti, kodėl S.Skverneliui galėjo kilti tokių įtarimų. „Man sunku paaiškinti, kas dedasi jo galvoje“, – kalbėjo buvęs Vilniaus policijos vadovas.
