K.Bartoševičiaus klausimu Seimo mažumai priklausantys politikai iniciavo laikinąją tyrimo komisiją, skirtą išsiaiškinti, ar nebuvo nutekinta informacija apie teisėsaugos atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl K.Bartoševičiaus. Tačiau balsų opozicijai neužteko.
„Kokia gi šventa dvasia Čilėje esantį buvusį Seimo narį apšvietė, kad jis iš vakaro dar norėdamas ir keisdamas Seimo valdybos dėka komandiruotės datas staiga nusprendė, kad reikia trauktis“, – Seimo posėdžio metu teigė laikinosios tyrimo komisijos steigimo iniciatorius Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis.
„Turbūt visi suprantame dėl ko. Dėl to, kad tas impulsas, kuris buvo pasiųstas į Čilę, kad jūsų atžvilgiu yra galimi rimti įtarimai ir traukitės iš Seimo“, – pabrėžė jis.
Nepasirodė ir opozicijos atstovų
Dauguma valdančiųjų balsavo prieš laikinosios tyrimo komisijos steigimą, tačiau ne visi – dalis Seimo valdančiosios daugumos atstovų nusprendė susilaikyti.
Tarp susilaikiusiųjų buvo 7 konservatorių frakcijos atstovai: Antanas Matulas, Paulius Saudargas, Vytautas Juozapaitis, Gintarė Skaistė, Stasys Šedbaras, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Audrius Petrošius.
Balsuojant dėl Laikinosios komisijos steigimo susilaikė ir 7 Laisvės frakcijos atstovai: Kasparas Adomaitis, Tomas Vytautas Raskevičius, Aušrinė Armonaitė, Vytautas Mitalas, Artūras Žukauskas, Ewelina Dobrwolska, Ieva Pakarklytė. Tuo tarpu Liberalų sąjūdžio frakcijoje Seime susilaikė 2 parlamentarai: Juozas Baublys ir Virgilijus Alekna.
Opozicijoje matomas gana vieningas balsavimas – visi parlamentarai balsavo už arba balsavime nedalyvavo.
Tarp delyvavusiųjų – net keturi socialdemokratų frakcijos atstovai. Kaip nurodė frakcijos seniūnas Algirdas Sysas, vienas frakcijos narys sirgo, kiti du nespėjo ateiti prabalsuoti. Politikas pripažįsta, kad su kolegomis turės rimtą pokalbį.
„Visus keturis reikėtų patarkuoti už tai, kad sukviečiame neeilinę sesiją, o paskui neateina balsuoti. Keistai atrodo. Reikia iš karto pranešti. Sveikatos klausimai yra pateisinami, o visi kiti... Nežinome, dėl kokių priežasčių, patarkuosime, kai žinosime“ – kalbėjo A.Sysas.
Tiesa, socialdemokratas tikino, kad jokių drausminamųjų priemonių prieš frakcijos kolegas netaikys.
Balsavime nedalyvavo Mišrios Seimo narių grupės atstovai: Beata Petkevič, Česlav Olševski, Remigijus Žemaitaitis, „valstiečiai“ Jonas Jarutis ir Guoda Burokienė, socialdemokratai Linas Jonauskas, Dovilė Šakalienė, Tomas Bičiūnas, Liudas Jonaitis ir Rimantė Šalaševičiūtė. Balsavime nedalyvavo ir Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Algirdas Butkevičius ir Rūta Miliūtė, Darbo partijos frakcijos atstovai Vaida Giraitytė-Juškevičienė ir Artūras Skardžius.
Valstietis siūlo konservatoriams dar nesidžiaugti: „G. Landsbergiui turi būti baisi pamoka“
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys įsitikinęs, kad laikinoji tyrimo komisija vis tiek dar bus įsteigta.
„Girdėjome G.Landsbergio pasisakymą, kad galimai nustatytas pedofilijos atvejis jo partijoje yra muilo burbulas, kad mes tik pučiame muilo burbulą. Ne“, – kalbėjo valstietis.
Anot jo, opozicijos kolegos, skubiai inicijuodami neeilinę sesiją, padarė klaidą, mat ne visi opozicijos nariai galėjo atvykti į posėdį ir balsuoti už laikinosios tyrimo komisijos sudarymą.
„Tegul konservatoriai nesidžiaugia – niekur nėra parašyta, kad negalima pakartoti specialiosios tyrimo komisijos sudarymo. Manau, kad susėsime su opozicija, padarę išvadas (...) ieškosime sprendimų ir būdų, kaip tai pakartoti. Net neabejoju, kad specialioji tyrimo komisija bus padaryta“, – įsitikinęs D.Gaižauskas.
„Kiekvieną veiksmą, kurį darysime dabar, viešinsime, kad nedrįstų nei vienas konservatorius arba tas, kas dar turi sąžinės, balsuoti „prieš“, norint išsiaiškinti aplinkybes.
Tai, ką padarė Gabrielius, pasakydamas, kad galimai pedofilija yra burbulo pūtimas – jam turi būti baisulinė pamoka, ir žmonės tai turi įvertinti“, – kalbėjo D.Gaižauskas.
Pirmosios kliūtys
Tiesa, jau trečiadienį pasirodžiusi Seimo Teisės departamento išvada tokios komisijos organizavimo planus opozicijai apsunkino. Seimo teisininkai iškėlė abejones, ar nutarimo projekto nuostatos dėl komisijos sudarymo dera su oficialiąja Konstitucinio Teismo (KT) doktrina
„Iš šiai komisijai formuluojamų klausimų kyla abejonės, ar šiuo konkrečiu atveju Seimo laikinoji tyrimo komisija (...), šio tyrimo metu neatliks ikiteisminio tyrimo subjektų, įgaliotų atlikti konkrečius ikiteisminio tyrimo veiksmus, funkcijų“, – išvadoje rašė Seimo teisininkai.
Jų nuomone, atsižvelgiant į Konstitucijos normą, numatančią, kad valdžios galias riboja Konstitucija, „negali būti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų galima sudaryti Seimo laikinąją tyrimo komisiją, kuri galėtų veikti kaip vienas iš ikiteisminio tyrimo subjektų“.
Seimo teisininkai siūlė įvertinti, ar toks parlamentinis tyrimas negalėtų būti traktuojamas kaip įtaka ikiteisminiam tyrimui ir jame dalyvaujantiems pareigūnams.
Tad prieš pat neeilinės sesijos pradžią Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK), kuriam pirmininkauja konservatorius Stasys Šedbaras, svartė siūlymo sudaryti laikinąją tyrimo komisiją atitiktį Konstitucijai.
Opozicija buvo įsitikinusi, kad tokiu būdu valdantieji siekia užkirsti kelią Seimo mažumai tokią komisiją sudaryti, mat jeigu TTK, kuriame valdantieji turi balsų persvarą, būtų pripažinę šį projektą prieštaraujančiu Konstitucijai, jis būtų pateikiamas posėdžių salėje tik už tai balsavus ne mažiau kaip 71 Seimo nariui.
Valdantieji atsitraukė
Tačiau galiausiai Seimo TTK apsisprendė nesvarstyti, ar opozicijos iniciatyva steigti laikinąją tyrimo komisiją prieštarauja Konstitucijai.
Toks bendras komiteto narių sutarimas buvo pasiektas dėl to, nes TTK neturi apsibrėžęs aiškaus kriterijo, ar esant Seimo Teisės departamento išvadai dėl galimo Konstitucinio Teismo doktrinos neatitikimo, galima svarstyti įstatymo projekto neatitikimą Konstitucijai.
„Mes siūlome ne balsuoti, kad išbraukti iš darbotvarkės ar ne, o pasakyti, kad mes apskritai nekompetentingi to klausimo svarstyti ir jokios išvados komitetas Seimui neteiks“, – savo pasiūlymą pateikė komiteto pirmininkas S.Šedbaras.
Todėl, pasak jo, siūlymas yra nestabdyti komiteto patekimo į Seimo posėdžių salę.
„Aš siūlau susitarti kolegiškai, leisti projektą į salę, prisiimant atsakomybę, kad komitetas šiuo atveju, nesant aiškių kriterijų ir esant tokiai Teisės departamento išvadai nėra įgaliotas nagrinėti šio klausimo“, – akcentavo jis.
Opozicijai priklausanti Seimo narė Agnė Širinskienė pasiūlė šį klausimą iš komiteto darbotvarkės apskritai išbraukti, nes, pasak jos, Seimo teisininkai nekalba apie prieštaravimą Konstitucijai, o tiesiog išsakytos abejonės dėl projekto atitikties Konstitucinio Teismo doktrinai.
„Siūlyčiau balsuoti visus, kad mes išbraukiame šitą klausimą ir neformuojame labai keistos praktikos. Nes priešingu atveju, teks vėl diskutuoti Etikos ir procedūrų komisijoje“, – sakė A. Širinskienė.
Sprendimą netrukdyti Seimui svarstyti laikinosios tyrimo komisijos steigimui komitetas priėmė prieš pat neeilinio posėdžio pradžią, kuriame ir planuojama svarstyti šį klausimą.
Įvykių chronologija
Sausio 20 dieną, penktadienį generalinė prokurorė Nida Grunskienė susitiko su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen ir pasiteiravo, ar Seimas planuoja šaukti neeilinę sesiją. N.Grunskienė politikę informavo, kad prokuratūra kreipsis dėl vieno parlamentaro teisinės neliečiamybės panaikinimo.
Tą pačią dieną, apie pietus, K.Bartoševičius pranešė konservatorių frakcijos seniūnei Radvilei Morkūnaitei-Mikulėnienei apie ketinimą trauktis iš Seimo. Po kelių valandų frakcijos seniūnė su K.Bartoševičiumi susisiekė telefonu.
Apie 15 valandą Seimo pirmininkė susitiko su premjere Ingrida Šimonyte.
Apie 20 valandą, K.Bartoševičius, dar būdamas komandiruotėje Čilėje, Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė pareiškimą dėl Seimo nario mandato atsisakymo.
Sausio 23-ąją, pirmadienio rytą viešai pranešta, kad K.Bartoševičius atsisako Seimo nario mandato „dėl asmeninių priežasčių“.
Panašiu laiku generalinė prokurorė N.Grunskienė raštu kreipėsi į Seimo pirmininkę V.Čmilytę-Nielsen dėl neeilinės sesijos sušaukimo ir neliečiamybės panaikinimo vienam iš Seimo narių.
Po šio rašto Seimo pirmininkė paskambino N.Grunskienei ir pasiteiravo, ar prokuratūros prašymas dėl neliečiamybės panaikinimo Seimo nariui yra susijęs su K.Bartoševičiumi, kuris pasitraukė iš Seimo, ir ar vis dar išlieka poreikis neeilinei sesijai šaukti.
Tuomet prokurorė į Seimo pirmininkę kreipėsi antruoju raštu, kuriame įvardyta, kad prokuratūra kreipėsi būtent dėl K.Bartoševičiaus neliečiamybės naikinimo.
Po pietų Generalinė prokuratūra išplatino pranešimą spaudai, kuriame nurodė, kad kreipėsi į Seimo pirmininkę dėl neeilinės sesijos sušaukimo ir neliečiamybės panaikinimo K.Bartoševičiui. Tiek K.Bartoševičiaus pavardė, tiek Baudžiamojo Kodekso (BK) straipsniai, pagal kuriuos lapkritį K.Bartoševičiaus atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, buvo įvardyti viešai.
Praėjusį trečiadienį prokuratūra paskelbė, jog iš mandato atsisakiusiam, buvusiam konservatorių frakcijos nariui K.Bartoševičiui pareikšti įtarimai dėl seksualinio prievartavimo ir nepilnamečio asmens tvirkinimo. Prokuratūros teigimu, turimi ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia įtarti, kad nusikalstamos veikos buvo įvykdytos įtariamajam esant Seimo nariu. Šiuo metu nukentėjusiais yra pripažinti 4 asmenys, tuo metu buvę mažamečiais arba nepilnamečiais.
