Opozicija į Seimą išsikvietė generalinę prokurorę Nidą Grunskienę, kurios teiravosi apie tai, kaip Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen buvo informuota apie prokuratūros ketinimus, ką ji žinojo ir kaip ši informacija galėjo pasiekti patį įtariamąjį.
Išklausę atsakymus dėl sausio 20-osios susitikimo aplinkybių, parlamentarai balsuos, ar sudaryti Seimo laikinąją tyrimo komisiją, kuri toliau nagrinėtų galimą informacijos nutekinimą.
Atsakė į klausimus
Portalas lrytas.lt pateikia opozicijos iš anksto surašytus klausimus ir generalinės prokurorės N.Grunskienės atsakymus:
1. Kada ikiteisminį tyrimą atliekanti policijos įstaiga ar šį tyrimą kontroliuojantis prokuroras kreipėsi į Generalinę Prokuratūrą (toliau – GP) dėl buvusio Seimo nario, buvusio TS-LKD frakcijos Seime nario Kristijono Bartoševičiaus neliečiamybės panaikinimo?
„Visų pirma noriu pasakyti, kad apie šį ikiteisminį tyrimą žinojau nuo pat pradžių, nes pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo buvo kreiptasi į mane. Detaliau eigos nepateiksiu, nes, kaip jau ne kartą akcentavau, vienas svarbiausių tikslų, jei ne pats svarbiausias – apsaugoti nukentėjusius nepilnamečius ir užtikrinti jų teisę į konfidencialumą.
Kaip jums jau žinoma, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas praėjusių metų lapkričio 15 dieną. Maždaug sausio mėnesio viduryje ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis, jį organizuojantis ir kontroliuojantis prokuroras informavo mane apie tai, kad atliekant šį ikiteisminį tyrimą ir atlikus galimus procesinius veiksmus, yra gauti duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad būtina Seimo nariui įteikti pranešimą apie įtarimą ir apklausti jį įtariamuoju.
Norint atlikti tokį procesinį veiksmą Seimo nario atžvilgiu, yra būtina gauti Seimo leidimą patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo laisvę.
Su tokiu prašymu į Seimą sesijos metu kreipiasi generalinis prokuroras. Mano nurodymu visa ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo pateikta patikrinti aukštesniajam prokurorui, kuris patvirtino, kad atlikti būtini tyrimo veiksmai ir gauti rezultatai yra pakankamas pagrindas kreiptis į Lietuvos Respublikos Seimą, prašant panaikinti Seimo nario teisinį imunitetą.
Taip pat prieš susitikimą su Seimo pirmininke su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga susipažinau asmeniškai. Įsitikinusi, kad šioje situacijoje kreipimasis į Seimą yra būtinas ir pagrįstas, suplavau pokalbį su Seimo pirmininke ir susitikau su ja.
Po šio susitikimo, pirmadienį, buvo parengtas raštas, prašant inicijuoti neeilinę Seimo sesiją, nurodant tokio prašymo pagrindimą – galimybę kreiptis į Seimą įprasta tvarka teikiant prašymą Seimo nariams leisti patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo laisvę. Raštas išsiųstas sausio 23 dieną prieš 11 valandą“, – nurodė N.Grinskienė.
2. Kodėl Jūs, prieš kreipdamasi į Lietuvos Respublikos Seimą oficialiu raštu, susitikote su Seimo Pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen? Koks buvo tokio susitikimo tikslas, kodėl susitikimas nebuvo įtrauktas į Jūsų darbotvarkę?
„Visų pirma noriu patikslinti, kad darbotvarkėje šis susitikimas buvo nurodytas, jis nurodytas kaip darbinis. Kas atitiko ir jo tikslą ir esmę.
Antra, remiantis galiojančio teisinio reglamentavo nuostatomis, LR generalinio prokuroro kreipimosi dėl Seimo nario neliečiamybės atėmimo nagrinėjimo Seime ir sprendimo priėmimo dėl to procedūra taikoma vykstant Seimo sesijai.
Taigi, tarp sesijų kreiptis į Seimą įprasta tvarka negaliu. Įvertinus, kad Seimo pavasario sesija prasidės tik kovo 10 dieną, ir tai per daug tolimas terminas, siekiant nepakenkti ikiteisminiam tyrimui, buvo svarbu išsiaiškinti, ar nebuvo numatoma neeilinė sesija, nes buvau girdėjus tokius svarstymus.
Tuo atveju, jei neeilinės sesijos nebūtų, buvo suplanuota kreiptis į Seimą su prašymu ją inicijuoti tam, kad būtų galima pateikti prašymą dėl Seimo nario teisinės neliečiamybės panaikinimo. Susitikimo su Seimo pirmininke datos ir laiko neaptarinėjau nei su ikiteisminiame tyrime dalyvaujančiais tyrėjais, nei su prokuru“, – teigė ji.
3. Kas derino Jūsų susitikimą su Seimo Pirmininke V. Čmilyte-Nielsen, ar darėte tai pati, ar prokuratūros tarnautojai? Kaip Seimo Pirmininkei buvo įvardintas Jūsų susitikimo š. m. sausio 20 d. tikslas?
„Šis susitikimas įvyko mano iniciatyva. Dėl jo tariausi asmeniškai telefonu tą pačią dieną, šiek tiek po 10 valandos. Paskambinusi paklausiau, ar galima būtų trumpam susitikti, nes noriu aptarti vieną klausimą.
Daugiau informacijos nepateikiau. Man buvo pasakyta, kad galime susitikti 11 valandą. Pasiūlytas laikas man tiko, tad netrukus ir nuvažiavau. Pats susitikimas taip pat buvo labai trumpas – truko apie penkias minutes“, – įvardijo prokurorė.
4. Kokią informaciją pateikėte Seimo Pirmininkei š. m. sausio 20 d. susitikimo metu? Ar buvo paminėtas konkretus Seimo narys, Seimo nario frakcija, partija, ar buvo paminėta, kad tai Seimo valdančiosios koalicijos atstovas?
„Kalbėdamasi su Seimo pirmininke sausio 20 dieną norėjau sužinoti, ar nėra ketinama sušaukti neeilinę Seimo sesiją. Tokiu atveju, prasidėjus neeilinei Seimo sesijai, prokuratūra būtų teikusi įprastą prašymą Seimo nariams leisti patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo laisvę.
Seimo pirmininkei patvirtinus, kad neeilinė Seimo sesija tikrai nėra planuojama, informavau ją apie 2022 metų lapkričio 15 dieną pradėto ikiteisminio tyrimo faktą. Nurodžiau, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl nepilnamečių seksualinio prievartavimo ir tvirkinimo, bei paaiškinau poreikį surengti neeilinę sesiją.
Nei Seimo nario pavardės, nei partijos, nei kiti asmenį kažkaip identifikuojantys duomenys ar kiti ikiteisminio tyrimo duomenys pateikti nebuvo.
Pabrėžiu, kad pateikiau tik bendro pobūdžio informaciją, kuri pagrindė prokuratūros poreikį kreiptis į Seimą dėl galimai nusikaltimą padariusio Seimo nario teisinės neliečiamybės panaikinimo.
Seimo pirmininkė mane informavo, kad neeilinė sesija galima tik po vasario 1-osios dienos, kadangi ją inicijuoti ir organizuoti reikalingas tam tikras laikas. Susitarėme, kad susiklosčius tokiai situacijai prokuratūra pirmadienį pateiks oficialų raštą dėl neeilinės sesijos poreikio tam, kad Seimo pirmininkė turėtų oficialų pagrindą atitinkamoms procedūroms pradėti. Pirmadienį tai ir buvo padaryta“, – nurodė N.Grunskienė.
5. Kaip ir kada sužinojote, kad buvęs Seimo narys K. Bartoševičius š. m. sausio 20 d. vakare kreipėsi į VRK dėl Seimo nario mandato atsisakymo? Kokių veiksmų ėmėtės? Ar š. m. sausio 20 d., po K. Bartoševičiaus kreipimosi, kalbėjote apie tai su Seimo pirmininke? Ar šį klausimą aptarėte kada nors kitu metu?
„Apie tai, kad Seimo narys K.Bartoševičius pateikė prašymą VRK dėl Seimo nario mandato atsisakymo sužinojau pirmadienį iš Seimo pirmininkės skambučio – maždaug 11:30 val., jai pasiteiravus, ar tai yra tas pats asmuo.
Tik tada susipažinau su viešai tuo metu skelbta informacija apie Seimo nario apsisprendimą. Mano darbotvarkė yra įtempta, nuo ryto vyko suplanuoti vidiniai pasitarimai, todėl neturėjau galimybės žinoti, kas yra skelbiama viešai internete“, – patikino prokurorė.
6. Kodėl š. m. sausio 23 d. kreipėtės į Seimo Pirmininkę oficialiu raštu du kartus? Kodėl ir kieno iniciatyva buvo nusiųstas antrasis raštas Seimo Pirmininkei?
„Iki pat sausio 23-iosios ryto, vadovaujantis nukentėjusių nepilnamečių ir ikiteisminio tyrimo interesais, buvo laikomasi konfidencialumo, todėl pirmajame pirmadienį išsiųstame rašte, kuriuo prašiau inicijuoti neeilinės Seimo sesijos sušaukimą, buvo pateikta tik bendro pobūdžio informacija apie pradėtą ikiteisminį tyrimą – faktą, jo pradėjimo datą bei baudžiamojo kodekso straipsnius, pagal kuriuos buvo pradėtas šis tyrimas.
Jokie galimai nusikalstamas veikas padariusį Seimo narį identifikuojantys duomenys nebuvo pateikti. Iš Seimo pirmininkės skambučio sužinojau, kad Seimo narys, dėl kurio buvo planuota kreiptis į Seimą, kreipėsi į VRK dėl Seimo nario mandato atsisakymo.
Tapo akivaizdu, kad tokios informacijos pateikimas yra reikalingas Seimo pirmininkei priimti sprendimus dėl neeilinės sesijos sušaukimo. Todėl buvo parengtas ir apie 12:30 val. išsiųstas patikslinimas, nurodant Seimo nario vardą ir pavardę“, – paaiškino generalinė prokurorė.
7. Ar apie GP ketinimus kreiptis į Seimo Pirmininkę dėl buvusio Seimo nario K.Bartoševičiaus neliečiamybės panaikinimo buvo informuotas Policijos departamentas prie VRM, Policijos generalinis komisaras, jo pavaduotojai, LKPB viršininkas arba pavaduotojai? Jei taip, kada tai buvo padaryta ir kokiu būdu?
„Aš asmeniškai apie ketinimą kreitpis į Seimą nei nurodytiems asmenims, nei institucijoms neteikiau jokios informacijos nei raštu, nei žodžiu (...)“, – nurodė ji.
8. Ar apie ketinimo kreiptis į Seimo Pirmininkę aplinkybes žinojo ikiteisminį tyrimą atliekančios policijos įstaigos tyrėjai ir vadovai? Ar jiems buvo žinoma kada bus kreipiamasi į Seimo Pirmininkę?
„Galiu tik pakartoti tą patį – nurodytiems asmenims ir institucijoms neteikiau jokios infromacijos. Ar jiems buvo tai žinoma – negaliu atsakyti“, – patikino N.Grunskienė.
9. Ar manote, kad informacija apie ketinimą kreiptis į Seimo Pirmininkę dėl K.Bartoševičiaus neliečiamybės panaikinimo po Jūsų susitikimo su Seimo Pirmininke buvo atskleista tretiesiems asmenims?
„Negaliu komentuoti to, ko nežinau, o spėjimų ir hipotezių nevertinu“, – lakoniškai atsakė prokurorė.
10. Ar ikiteisminiame tyrime priimtas sprendimas dėl būtinybės panaikinti buvusio Seimo nario K. Bartoševičiaus teisinę neliečiamybę yra to ikiteisminio tyrimo medžiaga ir duomenys? Jei taip, kodėl prokuratūra nepavedė atlikti aplinkybių patikrinimo dėl galimo informacijos nutekėjimo?
„Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad klausiama apie sprendimą, kurio neprireikė, nes Seimo narys pats atsisakė Seimo nario mandato. Antra, kalbant bendrai apie procedūras, generalinio prokuroro prašymas Seimui panaikinti Seimo nario neliečiamybę yra viešas dokumentas, kurį generalinis prokuroras pagarsina Seimo salėje posėdžio metu, ir tai daroma suderinus su ikiteisminiam tyrimui vadovaujančiu prokuroru.
Trečia, tiek įstatymnas, tiek teismų praktika aiškiai rodo, kad ne kiekvienas informacijos apie ikiteisminį tyrimą arba tam tikrų tokio tyrimo duomenų perdavimas, paviešinimas vertinamas kaip nusikalstama veika.
Ketvirta – praėjusią savaitę prokuratūroje gautas opozicinis Seimo socialdemokratų partijos prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 247 straipsnį, kuris perduotas nagrinėti. Tad nuo konkrečios situacijos vertinimo dabar susilaikysiu, bet galiu užtikrinti, kad visos šioje situacijoje aktualios aplinkybės bus teisiškai įvertintos priimant atitinkamą procesinį sprendimą, apie kurį bus pranešta viešai“, – nurodė N.Grunskienė.
11. Ar Jūsų nuomone LR Baudžiamajame kodekse 247 straipsnis (ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimas be leidimo) yra veikiantis ir galiojantis?
„Nematau pagrindo manyti kitaip“, – sakė ji.
12. Kodėl viešai teigiate, kad ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimas be leidimo nėra nusikalstama veika, jeigu nėra padaryta žala ikiteisminiam tyrimui? Kokia teisės norma vadovavotės taip teigdama?
„Vadovaujuosiu BK ir susiformavusia teismų praktika. Visais atvejais svarbu įvertinti veikos pavojingumą“, – nurodė prokurorė.
13. Ar manote, kad ikiteisminio tyrimo duomenų be leidimo atskleidimas, kai paviešinami asmens duomenys, LR Baudžiamojo proceso kodekse ar LR Kriminalinės žvalgybos įstatyme numatytos ir taikytos procesinės prievartos priemonės, nėra nusikalstama veika?
„Turime susiformavusią teismų praktiką, kuri akcentuoja, jog ne kiekvienas informacijos, susijusios su ikiteisminiu tyrimu, atskleidimas, vertinamas kaip nusikalstama veika. Sprendimą dėl to priima prokuroras“, – atsakė pokurorė.
