„Dabar jie nuėjo į gynybą. Kodėl? Todėl, kad nėra krizės valdymo štabo, vadai – premjerė, partijos lyderis, Seimo pirmininkė – jie nevaldo krizės, kiekvienas šneka, ką nori. Jeigu visus mus tris (laidos svečius, – ELTA) sustatytų kalbėti kuria nors tema, turbūt visuomenė gautų tris skirtingus variantus, jei mes nebūtume susitarę. Tai dabar panašu, kad greičiausiai jie neįspėjo, bet jie nukentės už tai, kad daug kur melavo, kalbėjo nerišliai“, – trečiadienį laidoje „Dėmesio centre“ aiškino R. Valatka.
Apžvalgininkas paminėjo, kad didžiausia TS-LKD klaida buvo tame, jog partija nesugebėjo aiškiai komunikuoti su visuomene ir kontroliuoti diskusijos.
„Komunikuojant per krizę, tu turi kalbėti taip aiškiai, kad absoliučiai visi suprastu, ką tu nori pasakyti“, – sakė R. Valatka
Visgi, anot R. Valatkos, partija dar nėra praradusi paskutinės galimybės pataisyti savo įvaizdį, bet jis abejoja, kad reikalingų veiksmų bus imtasi.
„Tai konservatoriai iš esmės turi naktį ir rytą išeiti, muštis į krūtinę ir pripažinti, kad jiems smūgis buvo toks didelis, kad jie prišnekėjo nesąmonių, kad kai kur apsimelavo nenorėdami blogo, kad jų tikslas buvo, kad įtariamo pedofilo Seime nebūtų, kažką tokio. Bet tam, kad tu tai padarytum, tu turi būti rimtas politikas, skaityti politiką, rašyti politiką ir daryti rimtą politiką“, – tvirtino jis.
„Konservatoriai galimybės paskutinės nėra praradę“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad paėjusį trečiadienį prokuratūra paskelbė, jog iš Seimo pasitraukusiam K. Bartoševičiui pareikšti įtarimai dėl seksualinio prievartavimo ir nepilnamečio asmens tvirkinimo. Kaip skelbė prokuratūra, turimi ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia įtarti, kad nusikalstamos veikos buvo įvykdytos įtariamajam esant Seimo nariu. Šiuo metu nukentėjusiais yra pripažinti 4 asmenys, tuo metu buvę mažamečiais arba nepilnamečiais.
Dėl jo teisinės neliečiamybės panaikinimo Generalinė prokuratūra kreipėsi ir į Seimą.
Visgi, dar iki prokurorų kreipimosi į parlamento vadovybę, konservatorių atstovas parlamente K. Bartoševičius pranešė, jog pats atsisako Seimo nario mandato. Politikas teigė sprendimą priėmęs dėl asmeninių priežasčių, o prašymą dėl mandato panaikinimo VRK pateikė sausio 20 d.
Tą pačią dieną generalinė prokurorė N. Grunskienė pranešė V. Čmilytei-Nielsen apie prokuratūros norą prašyti surengti neeilinę Seimo sesiją, kurios metu būtų apsvarstytas prašymas panaikinti vieno Seimo nario teisinę neliečiamybę, mat jo atžvilgiu teisėsauga atlieka tyrimą. Tiesa, tądien, pasak N. Grunskienės, ji Seimo pirmininkei neįvardijo K. Bartoševičiaus pavardės.
V. Čmilytė-Nielsen pripažįsta, kad tą penktadienį susitiko su premjere I. Šimonyte ir kalbėjosi apie neeilinės Seimo sesijos poreikį, tačiau jokios informacijos apie K. Bartoševičių neaptarė, premjerei jos neperdavė.
Premjerė I. Šimonytė antradienį taip pat pabrėžė, kad jokios informacijos apie teisėsaugos vykdomą tyrimą K. Bartoševičiaus atžvilgiu nei ji, nei jos aplinka buvusiam parlamentarui neperdavė.
K. Bartoševičiaus pasitraukimo iš politikos aplinkybės sukėlė daug klausimų Seimo opozicijai, todėl nutarta šaukti neeilinę Seimo sesiją, kurios metu būtų siekiama aiškintis, ar buvusiam konservatorių bendražygiui galėjo būti nutekinta informacija apie jo atžvilgiu vykdomą ikiteisminį tyrimą. Norima inicijuoti ir laikinąją parlamentinio tyrimo komisiją.
