Ją dar labiau kaitina painūs valdančiųjų atsakymai, kada ir kaip jie patys sužinojo apie būsimą generalinės prokurorės Nidos Grunskienės kreipimąsi dėl neeilinės Seimo sesijos ir su kuo apie tai kalbėjo.
Valdantieji, ypač Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, šiomis dienomis yra priversta aiškintis, kodėl nutylėjo apie pedofilijos skandalo išvakarėse įvykusį jos ir N.Grunskienės susitikimą.
Seimo vadovė ir generalinė prokurorė sutartinai tvirtina, kad jo metu esą nenuskambėjo nei K.Bartoševičiaus pavardė, nei partija ar frakcija, kuriai jis priklauso.
Tačiau antradienį politikams ausis ėmė rėžti skirtingi N.Grunskienės ir V.Čmilytės-Nielsen pasisakymai.
Generalinė prokurorė Seimo Darbo partijos frakcijos posėdyje užsiminė, kad jau penktadienį (sausio 20-ąją) parlamento vadovei pranešė pagal kokius Baudžiamojo kodekso straipsnius lapkričio viduryje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Tuo metu Seimo vadovė antradienį žurnalistams kalbėjo kitaip. „Man nebuvo įvardyti konkretūs Baudžiamojo kodekso straipsniai, man buvo pateikta nuasmeninta informacija. Taigi ikiteisminio tyrimo medžiagos man nebuvo pateikta. Man buvo pateikta informacija, jog vienas Seimo narys, neįvardytas, yra įtariamas sunkiais nusikaltimais“, – kartojo Liberalų sąjūdžio lyderė.
Apie ką kalbėjosi politikės?
Antradienį V.Čmilytė-Nielsen taip pat pripažino, jog po susitikimo su N.Grunskiene matėsi ir su premjere Ingrida Šimonyte. Abi politikės antradienį aiškino kalbėjusios apie neeilinės Seimo sesijos poreikį, bet esą dėl visiškai kitos priežasties.
Anot I.Šimonytės, buvo tartasi, ar neeilinės Seimo sesijos nereikėtų sušaukti dėl susikaupusių svarbių Vyriausybės projektų. Premjerė neigė iš Seimo pirmininkės gavusi kokios nors informacijos apie K.Bartoševičių ar prokurorų planus.
Apie prokurorų planus kreiptis į Seimą V.Čmilytė-Nielsen premjerės tikina neinformavusi. „Ne, nesakiau“, – žurnalistams antradienį teigė Seimo vadovė, tiesiai paklausta, ar premjerė galėjo būti informuota apie būsimą N.Grunskienės prašymą šaukti neeilinę sesiją.
N.Grunskienė anksčiau yra sakiusi, jog su Seimo pirmininke ji susitiko pasitarti dėl galimybės surengti neeilinę Seimo sesiją, nes tyrimą atliekantys prokurorai negalėjo laukti pavasario sesijos, kuri prasidės tik kovo 10-ąją.
Tačiau, jos teigimu, V.Čmilytė-Nielsen atsakiusi, kad nėra pagrindo neeilinei sesijai sušaukti. „Tada aš informavau, Seimo pirmininkę, kad bus mano toks raštas, kad aš prašysiu sukviesti neeilinę sesiją, kadangi ketinu prašyti leisti patraukti vieną Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn“, – LRT yra sakiusi N.Grunskienė.
Jos pasirašytas raštas, tiesa, be parlamentaro pavardės, Seimą pasiekė pirmadienį, jau po to, kai Vyriausioji rinkimų komisija pranešė gavusi K.Bartoševičiaus prašymą atsisakyti mandato.
Netrukus Generalinė prokuratūra įvardijo, kad įtarimus norima pareikšti K.Bartoševičiui. Prokuratūra taip pat teigia savo prašymą papildžiusi po Seimo pirmininkės skambučio ir klausimų, ar po Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžio dar bus poreikis šaukti neeilinę.
Į Čilę skambino pati seniūnė
Seimo vadovė ir toliau neatskleidžia su kuo dar kalbėjosi tą penktadienį, kai K.Bartoševičius kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją, kad būtų panaikintas jo Seimo nario mandatas.
Anksčiau pats K.Bartoševičius dienraščiui „Lietuvos rytas“ buvo minėjęs, kad apie tai jis, dar būdamas Čilėje, informavo Seimo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnę Radvilę Morkūnaitę-Mikulėnienę.
Antradienį paaiškėjo įdomi detalė, kad ne K.Bartoševičius skambino frakcijos seniūnei, o ji skambino buvusiam frakcijos nariui į Čilę. „Taip, aš jam skambinau, sulaukusi tam tikrų indikacijų, jog turėčiau jam paskambinti“, – portalui lrytas.lt pripažino R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Konservatorė neatskleidė, ar tai buvo paties K.Bartoševičiaus pageidavimas su juo susisiekti, ar kažkokios kitos indikacijos. „Gavau žinutę mesengeriu“, – nenoriai kalbėjo parlamentarė.
Jos teigimu, su Čilėje esančiu K.Bartoševičiumi telefonu ji bendravo dieną. Tuo metu elektroniniu parašu patvirtintą atsistatydinimo prašymą politikas Vyriausiajai rinkimų komisijai atsiuntė 20 val. vakaro.
R.Morkūnaitė-Mikulėnienė portalui teigė apie galimus įtarimus K.Bartoševičiui ir prokurorų planus tądien dar nieko nežinojusi. Politikė neigė, jog galėjo įspėti buvusį Seimo narį, tačiau ir netrukdė jam įgyvendinti savo planų.
Vis dėlto jai sunkiai sekėsi paaiškinti, kodėl nei penktadienį, nei vėliau savaitgalį apie K.Bartoševičiaus pasitraukimą iš Seimo ji neinformavo frakcijos. Apie tai paklausta R.Morkūnaitė-Mikulėnienė tik traukė pečiais.
Anksčiau ji tvirtino, kad K.Bartoševičius jai pranešė, jog iš Seimo traukiasi dėl asmeninių priežasčių, kokių – esą neįvardijo.
Frakcijos vadovė taip pat teigė, kad ir anksčiau buvęs kolega yra ne kartą užsiminęs, jog norėtų trauktis iš Seimo, todėl toks jo sprendimas esą labai nenustebinęs.
Išgirstos žinios – nuramino
Beje, galimos informacijos apie prokurorų planus skandale jau ryškėja ir dar vienas nesutapimas.
Tiek Seimo vadovė, tiek generalinė prokurorė ne vieną kartą viešai tvirtino, kad jų susitikimo metu nebuvo paminėta ne tik K.Bartoševičiaus pavardė, bet ir frakcija ar partija.
Tačiau kai kurie politikai atkreipia dėmesį, kad nei V.Čmilytė-Nielsen, nei N.Grunskienė neužsimena, ar šiame pokalbyje nebuvo paminėta valdančioji dauguma.
Gerai informuotų šaltinių teigimu, susitikime, be kita ko, Seimo pirmininkė esą buvo patikinta, jog ji gali būti rami – tyrime figūruoja ne jos vadovaujamos partijos frakcijos Seime narys.
Kai kurių politikų teigimu, jeigu pasitvirtintų ir ši informacija, Seimo pirmininkei ir generalinei prokurorei kiltų naujų nemalonumų ir jos abi gali patekti į ypač keblią situaciją.
Bet kuriuo atveju į šiuos klausimus V.Čmilytei-Nielsen ir N.Grunskienei jau gali tekti atsakyti ketvirtadienį.
Opozicijai pavyko surinkti reikiamą skaičių parašų neeilinei Seimo sesijai sušaukti, kai po antradienį įvykusio susitikimo su N.Grunskiene tam pritarė ir likę Darbo partijos frakcijos nariai.
