„Esu garantuota, pasitikiu savais prokurorais. Jeigu ta informacija iš prokuratūros nenutekėjo nuo lapkričio mėnesio, kuomet buvo gautas pareiškimas ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tai laiko buvo pakankamai. Pasitikiu prokurorais, netikiu, kad nutekėjo informacija iš prokuratūros“, – teigė Darbo partijos frakcijos į Seimą iškviesta prokurorė.
Tiesa, N.Grunskienė nurodė, kad Generalinėje prokuratūroje kol kas nepriimtas sprendimas, ar reikėtų aiškintis dėl galimai nutekėjusios informacijos apie K.Bartoševičiaus atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą.
Klausimai dėl galimo informacijos nutekinimo
„Jei prieš asmenį X dieną Y yra pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl seksualinio pobūdžio nusikaltimų prieš mažamečius ar nepilnamečius, ar jis sužino apie tai, kad apie jį vykdomas tyrimas tik tada, kai jam pareikšti įtarimai? Ar pagal tą procesą yra galimybių teoriškai ir praktiškai anksčiau jam sužinoti, kad vyksta, pavyzdžiui, nukentėjusių apklausos?
Kaip suprantu, kad nuo dienos, kai ikiteisminis tyrimas iš kriminalinės žvalgybos stadijos pereina iki ikiteisminio tyrimo stadiją, atsiranda galimybės kaltinamajam kažkokiomis formomis sužinoti, kad prieš jį vykdomi kažkokie veiksmai, net jam nepareiškus įtarimų?“ – teiravosi Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis.
N.Grunskienė teigė, kad į šį klausimą atsakyti būtų sudėtinga, nes gali būti visokių variantų.
„Gali ir sužinoti, gali ir proceso dalyviai pasisakyti, gali ir kitokiu būdu nutekėti informacija. Tikrai nėra vieno varianto, nėra vieno atsakymo. Asmuo gali būti užkluptas darant nusikaltimą, jis gali būti sulaikytas nusikaltimo vietoje. Tai skirtingas atvejis ir būtų man sudėtinga spėlioti, kaip būtų vienokiu ir kitokiu atveju“, – kalbėjo prokurorė.
Tuo metu paklausta, kaip ji, kaip institucijos vadovė, reaguoja į politikų pasisakymus, jog informacija apie pradėtą ikiteisminį tyrimą K.Bartoševičiui nutekėjo būtent iš prokuratūros, N.Grunskienė teigė, kad tokių kalbų negirdėjo.
„Esu garantuota, pasitikiu savais prokurorais. Jeigu ta informacija iš prokuratūros nenutekėjo nuo lapkričio mėnesio, kuomet buvo gautas pareiškimas ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tai laiko buvo pakankamai. Pasitikiu prokurorais, netikiu, kad nutekėjo informacija iš prokuratūros“, – teigė N.Grunskienė.
Tuo metu ar reikėtų aiškintis, ar K.Bartoševičiui galimai nutekėjo informacija apie jo atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą, anot N.Grunskienės, sprendimo dar nėra.
„Dėl tariamos informacijos nutekinimo, tai ikiteisminio tyrimo duomenys nebuvo atskleisti. Prokuratūroje gautas pareiškimas, prašant įvertinti ir priimti sprendimą dėl tariamo duomenų nutekinimo. Šiai dienai, kol nepriimtas sprendimas, nenorėčiau komentuoti ir išsakyti savo nuomonės, kadangi reikia sulaukti sprendimo, kurį priims prokuroras“, – nurodė ji.
Savo veiksmų nekeistų
N.Grunskienė nemano, kad suklydo, informuodama Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen apie prokuratūros būsimą kreipimąsi į parlamentą dėl Seimo nario neliečiamybės panaikinimo. Tokį pokalbį su parlamento vadove prokurorė turėjo sausio 20 dieną, penktadienį.
N.Grunskienė susitikimo metu įspėjo V. Čmilytę-Nielsen, jog kreipsis į Seimą dėl neeilinės sesijos sušaukimo. Prokurorė tikina, kad konkretus asmuo – šiuo atveju, buvęs parlamentaras K.Bartoševičius – nebuvo įvardintas, nebuvo atskleista ir jo partinė priklausomybė. Todėl prokurorė sako, kad susiklosčius panašioms aplinkybėms ateityje, savo veiksmų nekeistų.
„Viską daryčiau taip pat, kadangi tai tokia procedūra“, – po susitikimo su „darbiečiais“ sakė generalinė prokurorė.
„Manau, kad aš pasielgiau teisingai ir taip turėjo būti“, – pridūrė ji ir patikino, kad pasitiki parlamento vadove. Visgi, N. Grunskienė pokalbio metu su V.Čmilyte-Nielsen teigia nurodžiusi, kokių Baudžiamojo kodekso (BK) straipsnių pagrindu prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą.
Klausiama, kodėl sausio 20 dieną parlamento vadovei neįvardijo K.Bartoševičiaus kaip tyrime figūruojančio politiko, prokurorė teigė siekusi užtikrinti konfidencialumą ir apsaugoti nukentėjusiuosius nepilnamečius.
„Pagal kokius straipsnius buvo nurodyta, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir pagal kokius Baudžiamojo kodekso straipsnius“, – teigė ji.
Tačiau Seime netylant spekuliacijoms apie tai, ar kas nors iš Seimo vadovybės ar prokuratūros galėjo nutekinti informaciją K.Bartoševičiui apie jo atžvilgiu vykdomą tyrimą, N.Grunskienė tikino, kad ikiteisminio tyrimo duomenys nebuvo atskleisti. Visgi, prokuratūra, jos teigimu, šiuo metu vertina gautą pranešimą dėl tokių įtarimų.
„Yra gautas pareiškimas, yra atliekamas tyrimas. Kai bus priimtas sprendimas, mes jį tikrai paviešinsime. O dabar aš tikrai nenoriu užbėgti įvykiams už akių, nes prokurorai priima sprendimus“, – aiškino N.Grunskienė.
Pasak N.Grunskienės, ikiteisminiame tyrime dėl nepilnamečių seksualinės prievartos nukentėjusiųjų skaičius nekinta, įtariamųjų taip pat nedaugėja – jie pareikšti tik K.Bartoševičiui.
Praėjusį trečiadienį prokuratūra paskelbė, kad iš Seimo pasitraukusiam K.Bartoševičiui pareikšti įtarimai dėl seksualinio prievartavimo ir nepilnamečio asmens tvirkinimo. Kaip skelbė prokuratūra, turimi ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia įtarti, kad nusikalstamos veikos buvo įvykdytos įtariamajam esant Seimo nariu. Šiuo metu nukentėjusiais yra pripažinti 4 asmenys, tuo metu buvę mažamečiais arba nepilnamečiais.
Daugiau nei prieš savaitę konservatorių atstovas parlamente K.Bartoševičius pranešė, jog atsisako Seimo nario mandato. Politikas teigė sprendimą priėmęs dėl asmeninių priežasčių. Netrukus po to, kai parlamentaras paskelbė pasitraukiąs iš Seimo, generalinė prokurorė N.Grunskienė kreipėsi į parlamento pirmininkę V.Čmilytę-Nielsen dėl K.Bartoševičiaus neliečiamybės panaikinimo. Prokurorė Seimo vadovę informavo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galimo seksualinio prievartavimo ir nepilnamečio asmens tvirkinimo, kuriame figūruoja K.Bartoševičius.
Pateikė statistiką
Generalinė prokurorė N.Grunskienė posėdžio metu taip pat nurodė, kad 2020 metais pradėti 172 ikiteisminiai tyrimai dėl seksualinio vaikų išnaudojimo, 2021 metais – 223, 2022 metais – 199 ikiteisminiai tyrimai.
2022 metais dėl vaikų seksualinio išnaudojimo užregistruotos 247 nusikalstamos veikos, ištirtos 343 nusikalstamos veikos, nutrauktos – 139 nusikalstamos veikos.
„Kalbant apie perduotas bylas teismui dėl vaikų seksualinio išnaudojimo, 2020 metais buvo perduota 110 bylų, 272 nusikalstamos veikos ir perduoti 122 asmenys, nutraukti 107 ikiteisminiai tyrimai.
2021 metais 127 bylos perduotos į teismą, 260 nusikalstamų veikų ir 146 asmenys. 96 ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti.
2022 metais 95 bylos perduotos į teismą, 204 nusikalstamos veikos. Viso užregistruota 247 nusikalstamos veikos, nuo kurių nukentėjo 236 vaikai“, – nurodė prokurorė.
Jos teigimu, per pastaruosius trejus metus sutrumpėjo ikiteisminių tyrimai, susijusių su seksualiniais nusikaltimais prieš nepilnamečius, nagrinėjimo trukmė.
„Pastebėtina, kad per pastaruosius trejus metus sutrumpėjo minėtų ikiteisminių tyrimų trukmė. Vidutinė ikiteisminių tyrimų trukmė dėl seksualinių vaikų išnaudojimo 2020 metais buvo 267 kalendorinės dienos, 2021 metais – 245 kalendorinės dienos, 2022 metais – 197 kalendorinės dienos“, – nurodė N.Grunskienė.
