„Dėl seksualinio vaikų išnaudojimo pagal Baudžiamojo kodekso straipsnius 2020 metais buvo pradėti 172 ikiteisminiai tyrimai, 2021 metais – 223 ikiteisminiai tyrimai ir 2022 metais – 199 ikiteisminiai tyrimai“, – Darbo frakcijos posėdyje teigė N. Grunskienė.
Generalinė prokurorė teigia, kad 2022 metais dėl vaikų seksualinio išnaudojimo užregistruotos 247 nusikalstamos veikos.
„Taip pat 2022 metais dėl vaikų seksualinio išnaudojimo ištirtos 343 nusikalstamos veikos ir nutrauktos 139 nusikalstamos veikos“, – informavo N. Grunskienė.
„2022 metai – 95 bylos perduotos į teismą, 204 nusikalstamos veikos. Viso buvo užregistruota 247 nusikalstamos veikos, nuo kurių nukentėjo 236 vaikai“, – taip pat pažymėjo ji.
N. Grunskienė „darbiečių“ frakcijos posėdžio metu apžvelgė ir ankstesniųjų metų statistiką. 2021 metais, pasak N. Grunskienės, į teismą buvo perduotos 127 bylos, 260 nusikalstamų veikų ir 146 asmenys, 96 ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti. Tuo tarpu 2020 metais teismui dėl vaikų seksualinio išnaudojimo perduota 110 bylų, 272 nusikalstamos veikos ir 122 asmenys, nutraukti 107 ikiteisminiai tyrimai.
„Duomenys apie tai, kiek asmenų buvo pripažinta kaltais dėl seksualinio vaikų išnaudojimo prokuratūroje nėra sisteminami“, – akcentavo ji.
Ikiteisminių tyrimų trukmė trumpėja
Generalinė prokurorė pastebėjo, kad per pastaruosius trejus metus ikiteisminiai tyrimai, susiję su seksualiniais nusikaltimais prieš nepilnamečius, atliekami sparčiau.
„Pastebėtina, kad per pastaruosius trejus metus sutrumpėjo minėtų ikiteisminių tyrimų trukmė. Vidutinė ikiteisminių tyrimų trukmė dėl seksualinių vaikų išnaudojimo 2020 m. buvo 267 kalendorinės dienos. 2021 m. buvo 245 kalendorinės dienos. 2022 m. – 197 kalendorinės dienos“, – posėdyje statistiką pristatė N. Grunskienė.
„Šių ikiteisminių tyrimų, baigtų iki 6 mėnesių, sudaro 54,81 proc. visų šios kategorijos ikiteisminių tyrimų“, – pridūrė ji.
Pasak prokurorės, ikiteisminiai tyrimai dažniausiai prailgsta dėl skiriamų ekspertinių tyrimų – medicininių, psichologinių, psichiatrinių įvertinimų. Be to, pastebėjo N. Grunskienė, susiduriama ir su dideliu advokatų bei kitų ikiteisminio tyrimo proceso dalyvių užimtumu.
„Manome, kad šios kategorijos ikiteisminių tyrimų terminus sutrumpinti leistų ikiteisminio tyrimo pareigūno tinkamesnis kvalifikacinis pasirengimas, šių pareigūnų specializacijos įvedimas ir mažesniuose teritoriniuose padaliniuose“, – svarstė Generalinė prokurorė.
ELTA primena, kad Darbo partijos frakcija Seime nutarė išsikviesti N. Grunskienę į posėdį po to, kai praėjusį trečiadienį prokuratūra paskelbė, jog iš Seimo pasitraukusiam Kristijonui Bartoševičiui pareikšti įtarimai dėl seksualinio prievartavimo ir nepilnamečio asmens tvirkinimo. Kaip skelbė prokuratūra, turimi ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia įtarti, kad nusikalstamos veikos buvo įvykdytos įtariamajam esant Seimo nariu. Šiuo metu nukentėjusiais yra pripažinti 4 asmenys, tuo metu buvę mažamečiais arba nepilnamečiais.
Daugiau nei prieš savaitę konservatorių atstovas parlamente K. Bartoševičius pranešė, jog atsisako Seimo nario mandato. Politikas teigė sprendimą priėmęs dėl asmeninių priežasčių. Netrukus po to, kai parlamentaras paskelbė pasitraukiąs iš Seimo, generalinė prokurorė N. Grunskienė kreipėsi į parlamento pirmininkę V. Čmilytę-Nielsen dėl K. Bartoševičiaus neliečiamybės panaikinimo. Prokurorė Seimo vadovę informavo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galimo seksualinio prievartavimo ir nepilnamečio asmens tvirkinimo, kuriame figūruoja K. Bartoševičius.
Vyriausioji rinkimų komisija panaikino K. Bartoševičiaus mandatą.