Kai kurie Kauno bendruomenių nariai dar atsimena laikus, kai jie turėjo savo patalpas, kur susirinkti. Miestą pradėjus valdyti dabartiniams politikams bendruomenės tokių pastogių neteko.
„Laikinosios sostinės“ žurnalistai pabandė išsiaiškinti, kur renkasi Kauno bendruomenių nariai, kai reikia aptarti savo reikalus ar organizuoti renginius.
Išeičių kiekviena bendruomenė ieško individualiai. Ranką aktyviems kauniečiams kartais ištiesia tie, iš kurių to net nebuvo tikimasi.
Merija miestiečių nelaukia
Žemųjų Šančių bendruomenės nariai mano, kad jiems būtų naudinga susipažinti su kandidatais į miesto merus ir surengti debatus. Šiai idėjai pritarė ir kitos bendruomenės.
Susitikimą planuojama surengti vasario 15 dieną, jame dalyvautų keli šimtai kauniečių, todėl imta ieškoti tam tinkamų patalpų. Jų reikėtų miesto centre, kad susirinkti visiems būtų patogu.
Žemųjų Šančių bendruomenės narė Vita Gelūnienė pasakojo, kad kreipėsi į savivaldybę. Tačiau jos Bendrųjų reikalų skyriaus atstovai raštu atsakė, kad salės skirti negali, nes po darbo valandų patalpos užrakinamos, o darbo metu salėse vyksta posėdžiai ir susirinkimai.
Nusivylę, kad savivaldybėje miesto gyventojai nelaukiami, bendruomenės nariai rankų nenuleido, tikėjo, kad pavyks rasti vietą, kur po darbo valandų nebūtų išprašyti į gatvę. Ir rado – patalpas susitikimui su politikais nemokamai skyrė Kauno technologijos universitetas (KTU).
Renkasi parapijos namuose
Žemųjų Šančių bendruomenė savo patalpų niekada neturėjo. Kai šilta, gyventojai buriasi Nemuno pakrantėje arba Kopūstų lauke – erdvėje, kurioje stovi seni Kauno tvirtovei priklausę sandėliai.
Taip pat kaimynus į savo namų kiemus priima ir patys gyventojai.
„Kai kurie renginiai vyksta miesto savivaldybės V.Kudirkos viešosios bibliotekos Šančių filiale, bet čia burtis galima tik darbo valandomis. Tas pat ir seniūnijoje“, – apgailestavo V.Gelūnienė.
Nuolatinę priebėgą šančiškiai rado vietinės bažnyčios – Kauno Švč.Jėzaus Širdies parapijos namuose. „Su bažnyčios atstovais susitariame, kada galime susiburti, ir problemų nekyla“, – džiaugėsi V.Gelūnienė.
Anksčiau bendruomenės atstovai vis prašydavo savivaldybės skirti patalpas, bet pastaruoju metu to nebedaro. „Tiesiog nėra tokios programos ar konkursų, kuriuose būtų numatyta bendruomenėms skirti patalpas ir juose būtų galima dalyvauti“, – sakė V.Gelūnienė.
Glaudžiasi ir klebonijoje
Panemunės bendruomenės pirmininkas Gediminas Žukauskas prisiminė, kad ši bendruomenė patalpas turėjo.
„Vaidilos gatvėje, buvusios pionierių stovyklos erdvėje, stovėjo erdvus medinis namas. Jame veikė biblioteka.
Dalis patalpų buvo skirta bendruomenei. Nemažai investavome, jas suremontavome, vykdavo labai daug įvairių renginių“, – prisiminė G.Žukauskas.
2017 metais biblioteka buvo iškeldinta – savivaldybė sutarties su bendruomene dėl patalpų panaudos nepratęsė. Namas sudegė, sklypas pušyne parduotas.
„Nuo to laiko savo patalpų neturime. Kartais salę suteikia KTU Inžinerijos licėjus, bet po darbo valandų pastatas užrakinamas, jis saugomas“, – pasakojo G.Žukauskas.
Pasak bendruomenės pirmininko, du kartus į savo salę buvo įsileidusi seniūnija. „Vieną kartą vyko susitikimas su dvasininkais, kitą – kalėdinė vakaronė. Seniūnija po darbo valandų taip pat užrakinama, todėl bendruomenė ten nėra laukiama išskėstomis rankomis, be to, nėra seniūno, su kuriuo būtų galima bendradarbiauti, šios pareigos laisvos“, – problemomis dalijosi G.Žukauskas.
Panemunės gyventojai pastogę taip pat rado bažnyčioje. „Prie mūsų – Aukštosios Panemunės Švč.Mergelės Marijos Vardo bažnyčios – yra klebonija. Antrame jos aukšte, palėpėje, yra nedidelė patalpa, kurios raktus turime. Kai reikia, bendruomenė ten ir renkasi.
Esame laukiami, bet tai ne mūsų patalpos, vis tiek jaučiamės lyg išmaldos prašytojai“, – sakė G.Žukauskas.
Miestiečius priėmė rajonas
Panemunės bendruomenės vadovas tikino, kad kur kas mieliau miestiečiai laukiami Kauno rajono įstaigose.
„Kauno bendruomenių nariai yra aktyvūs, užsiima įvairia veikla. Už darbus dera padėkoti, dėmesys ir geras žodis žmonėms svarbus. Prieš koronaviruso pandemiją buvo susiklosčiusi tradicija gruodžio mėnesį Kauno rotušėje rengti bendruomenių padėkos vakarus“, – prisiminė G.Žukauskas.
Pandemijos metu renginiai nevyko, jai pasibaigus, pasak G.Žukausko, savivaldybė patalpų nebedavė.
„Šią žiemą šventę surengėme Kauno rajone, Raudondvario dvare, už patalpas sumokėjome simboliškai – 50 eurų. Kauno bendruomenių atstovų roko festivalis pernai taip pat vyko Kauno rajone esančioje Rokų laisvalaikio salėje. Čia galėjome pasinaudoti ir jų aparatūra“, – kalbėjo G.Žukauskas.
Sutaria su bibliotekomis
Eigulių bendruomenės centro vadovas Vilius Kaminskas taip pat prisiminė, kad bendruomenė patalpas turėjo viename P.Lukšio gatvės pastate.
„Tačiau prie miesto valdžios vairo stojus dabartiniams politikams patalpos bendruomenėms nebeskiriamos, kas jas turėjo, su tais nuomos sutartys nebuvo pratęstos“, – apgailestavo V.Kaminskas.
Dabar bendruomenės branduolys susitinka kieno nors namuose, renginius organizuoja V.Kudirkos viešosios bibliotekos Kalniečių, Eigulių arba Parko padaliniuose.
„Turiu aparatūrą, kurią naudojame renginiuose. Nuperku sausainių, bibliotekininkės išverda arbatos, taip renginiai ir vyksta. Jie organizuojami darbo metu“, – kalbėjo V.Kaminskas.
V.Kudirkos viešosios bibliotekos Parko skyriaus vyriausioji bibliotekininkė Rita Noreikienė neslėpė, kad su Eigulių bendruomene bendrauja jau 10 metų.
„Kai neteko patalpų, mes jiems daugiau padėdavome, dabar jau jie organizuoja daug įvairių renginių. Vyksta abipusis bendradarbiavimas. Tai, kad renginiai įvairūs, patinka tiems, kurie nedalyvauja bendruomenės veikloje, lankosi tik bibliotekoje. Bibliotekos sumanyti renginiai patinka bendruomenei. Manau, kad abipusė draugystė yra ir maloni, ir naudinga“, – mintimis dalijosi bibliotekininkė.
Tačiau V.Kaminskas mano, kad bendruomenėms vis dėlto būtų patogu turėti savo patalpas, nors supranta, jog jas išlaikyti būtų sudėtinga.
„Pinigais, kuriuos gauname dalyvaudami projektinėse veiklose, už komunalines paslaugas galėtume mokėti tik tris ar keturis mėnesius. Iki 2015 metų veikė savivaldybės bendruomenių paramos fondas. Tokį reikėtų ir vėl įkurti“, – įsitikinęs V.Kaminskas.
Renkasi kaimynų namuose
Lampėdžių gyventojai ne vienus metus taip pat susitikdavo vietinėje bibliotekoje, ji būdavo atidaryta iki 18 valandos, tik du kartus per savaitę.
„Kartais bibliotekininkės prašydavome, kad pasiliktų ilgiau, kad galėtume susiburti, ir ji sutikdavo. Turėjome kur susirinkti“, – pasakojo Lampėdžių bendruomenės centro vadovė Dalia Akramienė.
2021 metų žiemą V.Kudirkos viešosios bibliotekos Lampėdžių padalinys buvo uždarytas, nes medinis pastatas nebuvo pritaikytas nei darbuotojams, nei bendruomenių veiklai, darbuotojos bei lankytojai naudojosi kieme įrengtu lauko tualetu.
Bendruomenė norėjo, kad į pastatą būtų investuota ir tada erdvė susitikimams būtų išlikusi, bet savivaldybė to nesiėmė daryti.
Lampėdžių gyventojai įsikūrę individualiuose namuose, tad bendruomenės nariai dabar renkasi tai vieno, tai kito kaimyno namuose. Susitinka apie 50 kauniečių. D.Akramienė sakė, kad kartais už patalpas jų savininkams ir sumoka.
„Miesto valdžios atstovams visai nerūpi bendruomenių socialinė, kultūrinė veikla. Nėra strategijos, kaip padėti bendruomenėms. Patys turime užsidirbti ir išsilaikyti, susimokėti už patalpų nuomą. Galime skirti šiek tiek pinigų, kurių gauname dalyvaudami projektinėje veikloje, bet to neužtenka. Savivaldybė savo miesto bendruomenių nariais turėtų bent šiek tiek rūpintis“, – įsitikinusi Lampėdžių bendruomenės centro vadovė.
Laukiami mokymo centre
Petrašiūnų bendruomenės centro nariai anksčiau patalpas taip pat turėjo. Centro vadovė Ina Kunavičiūtė-Mikučionienė sakė, kad žmonės rinkdavosi Kauno suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centre. Prieš penkerius metus šią įstaigą reorganizavus pastatas buvo parduotas. Nuo to laiko patalpų bendruomenei tenka ieškoti.
„Seniūnijos patalpos mažos, jose tiesiog nėra kur rinktis. Todėl, tarpininkaujant ir padedant seniūnijos atstovams, įsiprašome į mokyklas ar biblioteką. Kadangi mūsų bendruomenės nariai senjorai, renginius galime organizuoti ir darbo dienomis, darbo metu“, – pasakojo bendruomenės centro vadovė.
Jei renginiai vyksta Petrašiūnų progimnazijoje, už 1 valandą bendruomenė švietimo įstaigai moka 3 eurus.
O Kauno technologijų mokymo centras bendruomenės atstovus priima nemokamai. Šio centro projektų vadybininkas Tomas Vilčinskas sakė, kad ši mokymo įstaiga Petrašiūnuose veikia labai seniai, su vietiniais gyventojais bendrauja ir bendradarbiauja nuo seno.
„Suprantame, kad turime ne tik mokyti, bet ir atlikti didesnę misiją. Centre yra didelė aktų salė, valgykla, auditorijos. Visomis šiomis patalpomis, kai reikia, bendruomenė gali naudotis“, – tikino T.Vilčinskas.
Pastogę randa seniūnijoje
Aleksoto bendruomenės centro pirmininkė Steputė Račkauskienė džiaugėsi bent tuo, kad gyventojai gali burtis seniūnijos patalpose.
„Ir ankstesnė seniūnė Liukrecija Navickienė, ir dabartinė seniūnijos vyriausioji specialistė, atliekanti Aleksoto seniūnės darbą, Roberta Kuzmickienė supranta, kad bendruomenei reikia erdvės.
Galime naudotis seniūnijos antrame aukšte esančia sale. Ten vyksta saviveiklininkų repeticijos, galime susitikti ir aptarti savo reikalus“, – kalbėjo S.Račkauskienė.
Seniūnijos atstovė R.Kuzmickienė pabrėžė, kad ši bendruomenė patalpomis naudojasi neatlygintinai, seniūnijos darbuotojams ir bendruomenės nariams pavyksta susitarti, kokiu laiku kokie renginiai vyks.
„Dirbu tik nuo birželio. Kitų seniūnaitijų ar bendruomenių atstovai manęs patalpų dar neprašė. Žinau, kad Narsiečių, Marvelės bendruomenės sugeba susitvarkyti pačios. Bet jei norėtų, visada galima susitarti, kaip ir kada patalpomis galima pasinaudoti“, – tikino R.Kuzmickienė.
Visų kalbintų bendruomenių atstovai teigė, kad jungsis prie Žemųjų Šančių bendruomenės, kuri rūpinasi patalpomis debatams su politikais, ir į šį renginį siųs savo atstovus, kad atskirai patalpų ieškoti nereikėtų.
Pasiūlė kreiptis į mokymo įstaigų vadovus
Paulius Keras
Kauno savivaldybės
administracijos direktoriaus pavaduotojas
„Miesto savivaldybė siekia
efektyviai naudoti turimą turtą, o jo yra tiek, kiek reikia pagrindinėms funkcijoms vykdyti. Dėl to esama infrastruktūra maksimaliai panaudojama, o turimų salių užimtumas gana didelis ir intensyvus. Tiek didžioji salė, tiek kitos savivaldybės pastate esančios patalpos darbo metu pasitelkiamos savivaldybės veiklai – susitikimams, pasitarimams, svečių delegacijoms priimti, su miesto plėtra susijusiems projektams viešinti ir kitoms darbo funkcijoms.
Vis dėlto miestas turi platų švietimo įstaigų tinklą. Siekiame, kad mokyklų erdvės būtų atviros ir bendruomeniškos. Vietos bendruomenėms rekomenduojame kreiptis į mokymo įstaigų vadovus. Manome, jeigu tik bus galimybė, vadovai tikrai atsižvelgs į bendruomenių lūkesčius.“
Verslui bendruomenių poreikiai nerūpi
Giedrius Bučas
Bendruomenės ir kultūros namų kino „Panemunė“ įkūrėjas
„Mūsų bendruomenės namuose lankosi žmonės, kurie nebūtinai gyvena Panemunėje. Bendruomenę vienija panašus požiūris į gyvenimą, tvarumą, veiklą, žmones sujungia ir vykstantys renginiai.
Apleistą medinį namą Vaidoto gatvėje pastebėjau dar 2019 metais. Sužinojome, kad tai – bažnyčios turtas. Su Panemunės bažnyčios klebonu sudarėme 10 metų panaudos sutartį ir pastatą pradėjome pamažu remontuoti. Tam skiriame savo pinigus, laiką ir jėgas. Pirmiausia įrengėme dirbtuves, kuriose visi norintys gali kažką suremontuoti, sukurti. Dabar jau galima naudotis ir sale.
Klebonija nuomos iš mūsų neima, savo lėšomis net pakeitė stogą.
Šiuo metu renginius organizuojame patys ir siūlome juos rengti kitiems, tada patalpas nuomojame. Už valandą prašome 20 eurų. Vasarą – pigiau. Yra viena sąlyga – renginiai turi būti ne uždari. Taip pavyksta išlaikyti namą, sumokėti mokesčius. Jie nemaži, nes bendruomenės patalpos šildomos elektra.
Užsidirbti nebandome ir nesvajojame. Norime, kad erdvė būtų atvira kūrybingiems žmonėms, kad jie turėtų kur pristatyti savo kūrybą, idėjas kitiems, taip telkti bendruomenę.
Dirbame be atlygio. Šiuo metu galiu sau leisti skirti laiko bendravimui su kitais, man tai patinka ir tai yra atpildas. Jei patalpas bendruomenei tektų nuomotis, jei už darbą bendruomenei reikėtų mokėti atlyginimą, išsilaikyti tokia visuomeninė organizacija nepajėgtų.
Aktyvios bendruomenės yra ir gali būti labai naudingos miestui, nes aktyvesnis yra kultūrinis ir socialinis gyvenimas, gyventi tokioje visuomenėje saugiau. Todėl manau, kad miesto valdžios atstovai turėtų skatinti bendruomenes, kad jų veikla būtų kuo aktyvesnė. Tai turėtų rūpėti savivaldos atstovams.
Bet Kauną valdo verslas. Verslas nėra suinteresuotas, kad pavaldiniai turėtų galimybę kritikuoti, kad gintų savo teises ir interesus.
Žaviuosi Žemųjų Šančių bendruomene, kuri, neturėdama patalpų, randa išeičių, kaip veikti ir ginti gyventojų interesus.“
