Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė R.Urbonaitė „Žinių radijo“ laidoje teigė mananti, kad dabartinis politikų elgesys – bandymas pasidaryti reklamą galimos pedofilijos skandalo fone verčia nerimauti, ar nebūtų pakenkta tyrimui ir pačioms aukoms, jei šio klausimo svarstymas persikeltų „į Seimo mėsmalę“.
Savo ruožtu kriminologas Gintautas Sakalauskas laidos metu kalbėjo, kad galimos informacijos nutekinimas tokių sunkių kaltinimų K.Bartoševičiui kontekste atrodo smulkmeniškai.
Seimo narių elgesys gąsdina
Tai, kad penktadienį ryte Seimo pirmininkė buvo informuota apie prokuratūros ketinimus prašyti naikinti vieno Seimo nario neliečiamybę, o vakare K.Bartoševičius jau atsisakė Seimo nario mandato, politologės R.Urbonaitės manymu, negali būti tiesiog sutapimas.
Anot jos, yra ne vienas variantas, kaip informacija įtariamajam galėjo nutekėti – ir dėl penktadienį vykusio Seimo pirmininkės ir generalinės prokurorės susitikimo, kurio nebuvo fiksuota nei vienos iš jų darbotvarkėje, ir per asmenis, susijusius su tyrimu.
R.Urbonaitė teigė pripažįstanti problemą, kad informacija apie tyrimą įtariamajam nutekėjo, tačiau „tai nereiškia, kad turime pulti strimgalviais, daryti pijarą, užsiimti pigiu populizmu, kas galėtų užkirsti kelią išsiaiškinimui ir problemos sprendimui“.
„Jeigu informacija buvo nutekinta, mano pozicija yra kategoriška – tai vienareikšmiškai yra blogai. Tačiau pagal tai, kaip politikai elgiasi, ką jie kalba, mane yra apėmusi tokia baimė – galvoju, jog jeigu visa tai būtų papuolę į Seimo mėsmalę, jeigu turėtų būti daugiau duomenų pateikiama Seimo nariams, kurie tada darytų tam tikras išvadas, balsuotų, bijau, kad tokiu būdu tikrai pakenktų pačiam tyrimui. Matant tai, kiek dabar bandoma populistiškai pasinaudoti šia situacija“, – įvertino R.Urbonaitė.
Politologė teigė iš nė vieno neeilinės sesijos iniciatorių negirdėjusi potencialios darbotvarkės, kas turėtų būti svarstoma.
„Žmonės, kurie užsimerkę prieš savo kolegų padarytus kitus, kartais net baisesnius, dalykus, dabar aiškina, kaip yra išplauti demokratijos pamatai. Man tai jau primena sugedusio teatro aktorius.
Suprantu politinį dėmenį, bet dabar labiausiai norisi apsaugoti patį tyrimą, jau nekalbant apie galimas aukas.
Dabar politikai daro asmeninį pijarą, kuris apsiriboja partiniais interesais, bet kol kas iš politikų negirdžiu argumentų, kurie atspindėtų valstybės interesą. Šis dalykas mane šiek gąsdina, norėtųsi aiškumo ir politikų, kurie inicijuoja šitą sesiją, konkretaus kalbėjimo, o ne vandens pilstymo“, – kalbėjo R.Urbonaitė.
Politologė ragino polikus įkvėpti ir situacija pamatyti toliau už savo partinių interesų. Anot jos, politikai opozicijoje kalba, kad kviestųsi Generalinę prokurorę ir Seimo pirmininkę pasiaiškinti, tačiau politologė įsitikinusi, kad jos nepasakytų nieko daugiau nei jau pasakė anksčiau.
Tiesa, R.Urbonaitė neatmetė, kad jeigu būtų opozicijoje, konservatoriai elgtųsi taip pat kaip dabartinė Seimo mažuma ir naudotųsi visomis pasitaikančiomis galimybėmis.
„Neabejoju, kad konservatoriai būtų padarę tą patį ir vargu, ar būtų išlaikę politinės brandos egzaminą“, – sakė ji.
Atrodo smulkmeniškai
Vilniaus universiteto dėstytojas, kriminologas Gintautas Sakalauskas laidos metu kalbėjo, kad žiūrint formalia teisine prasme, ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimas be prokuroro leidimo yra nusikalstama veika, už kurią gali būti skiriama maksimali arešto bausmė.
Lygiai taip numatoma baudžiamoji atsakomybė ir už trukdymą ikiteisminiam tyrimui, šiuo atveju bausmė yra griežtesnė.
„Bet man, kaip kriminologui, teisininkui, ne politikui, atrodo, kad dabar svarbiausia yra išsiaiškinti, kas buvo seksualinės prievartos byloje – tai yra svarbiausias dalykas“, – įsitikinęs G.Sakalauskas.
Pastebėjus, kad dalis visuomenė gali susidaryti įspūdį, jog galimos informacijos nutekinimu buvo siekiama užglaistyti istoriją, sumažinti viešą istorijos efektą greitu K.Bartoševičiaus atsistatydinimu, teisininkas laikėsi tos pačios pozicijos.
„Man tai atrodo smulkmeniška šitų sunkių kaltinimų kontekste. Juolab, klausimas, kaip praktiškai tai turėtų atrodyti – jeigu jis pats būtų kviečiamas, kaip užtikrinti, kad nebūtų trukdoma pagrindiniam procesui“, – pastebėjo G.Sakalauskas.
„Politinis kontekstas yra kitas, bet žiūrint iš dalykinės pusės, šiame etape tai neatrodo svarbiausias klausimas“, – pridūrė jis.
