Ligoniams Kėdainiuose nepaliko teisės rinktis – priverstinai veš į vieną kliniką

Pirmajame plane – rūpinimasis pacientais, užnugaryje – pinigų srautai, kuriuos žūtbūt stengiamasi nukreipti norima linkme. Tokia situacija susiklostė Kėdainiuose, kur hemodializės paslaugoms apmokėti skirta lėšų antklodė vis dar tampoma į skirtingas puses.

Hemodializė – dirbtinis kraujo valymas. Ji pakeičia inkstų funkciją, tad lėtinėmis inkstų ligomis sergantiems ligoniams ji yra išlikimo procedūra. Lietuvoje ligoniams už tokias paslaugas nereikia mokėti – už jas medicinos įstaigoms sumokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto. Tereikia vienintelio dalyko – ir privačios, ir viešosios gydymo įstaigos turi turėti šių paslaugų finansavimo sutartis su ligonių kasomis.

Vadinasi, kuo daugiau ligonių pasirenka konkrečią hemodializės paslaugų įstaigą, tuo didesnės ir pajamos iš PSDF biudžeto.

Tai – praeitis, nuo kurios vis dar nepavyksta atsiplėšti. Atrodytų, kad vėl ir vėl ieškoma būdų, kaip į vieną iš privačių hemodializės klinikų Kėdainiuose nukreipti daugiau pacientų.

Į tą pačią įstaigą, kuri praėjusiais metais laimėjo Kėdainių ligoninės konkursą hemodializei atlikti reikalingoms patalpoms nuomotis, tačiau paslaugų ligoninės patalpose teikti taip ir nepradėjo – pasitraukė, kai tik tam pasitaikė proga. Ligoninė liko it prie suskilusios geldos – ir be nuomininko, ir be hemodializės paslaugų pacientams, ir be pinigų, kuriuos gaudavo iš ankstesnio nuomininko.

Po painaus konkurso daugybę metų Kėdainių ligoninės patalpose teiktos hemodializės procedūros nutrūko. Pacientai kraujo valyti kone devynis mėnesius buvo vežiojami į Jonavos ir Kauno medicinos įstaigas – tol, kol Kėdainiuose duris atvėrė „Diaverum“ klinika ir pacientai vėl galėjo gauti paslaugą nesileisdami į ilgas keliones.

Netrukus Kėdainiuose duris atvėrė dar viena privati klinika – „Nefrosana“. Tai ta pati bendrovė, kuri pernai buvo laimėjusi Kėdainių ligoninės konkursą hemodializės paslaugoms teikti, tačiau atsisakė tai daryti.

Sutapimas ar ne, bet „Nefrosanai“ pernai gruodį nusišypsojo laimė dar viename ligoninės skelbtame konkurse.

Skelbiamos apklausos būdu ligoninė rinkosi hemodializės teikėją stacionare gydomiems pacientams bei jų nuvežimo ir parvežimo paslaugą.

Viešai prieinamais duomenimis, paslaugų teikimo sutartį ligoninė su „Nefrosanos“ klinika sudarė pernai tarpušvenčiu, gruodžio 28 d.

Būtent į šią kliniką, kuri iki sutarties sudarymo turėjo vos kelis pacientus, nuo šiol vežami visi Kėdainių ligoninės pacientai, kuriems reikalinga hemodializės paslauga. Net ir norėdami jie nebegali pasirinkti kitos hemodializės paslaugų įstaigos net ir tokiais atvejais, jeigu iki tol, kol pateko į stacionarą, jas gaudavo kitur.

Sutartyje numatyta, kad „Nefrosana“ stacionare gydomus pacientus į hemodializės procedūras pati nugabens į savo kliniką, o ligoninė jai sumokės ir už dializės, ir už transportavimo paslaugas.

Kodėl ligoninei prireikė skelbti hemodializės procedūrų, o kartu ir pavėžėjimo paslaugų, pirkimo konkursą? Juk kyla pagrįstų įtarimų, kad Kėdainiuose veikianti „Nefrosanos“ klinika nuo šiol taip užsitikrina ne tik pacientų srautą, bet ir valstybės lėšas: vienas pacientas – vienas apmokėjimas iš PSDF.

Pasak Kėdainių ligoninės vadovės Editos Vaškevičienės, tokiais atvejais, kai į stacionarą priimami dializuojami pacientai, turi būti sudaryta galimybė jiems atlikti hemodializę.

„Konkursas buvo skelbtas ir skaidytas į dvi dalis. Viena dalis – dializės paslaugos suteikimas stacionare besigydantiems pacientams, kita – jų nuvežimas ir parvežimas iš ligoninės į dializės centrą. Ligoninėje gydomi pacientai negali būti transportuojami paprastu automobiliu, tam reikia specialiai pritaikytų automobilių, kad jais būtų galima vežti gulintį pacientą. Taigi šiame konkurse galėjo dalyvauti ir Greitosios medicinos pagalbos stotis“, – paaiškino E.Vaškevičienė.

Kėdainių ligoninės vadovė E.Vaškevičienė patikino, kad ligoninė neturėjo jokių sutarčių stacionare gydomiems ligoniams pavėžėti į kitas gydymo įstaigas.

„Lietuvos ryto“ duomenimis, 2020-ųjų birželį buvo sudaryta ligonių pavėžėjimo sutartis su Greitosios medicinos pagalbos stotimi. Vėliau, 2022-ųjų rugpjūtį bei spalį, ligoninė sudarė dar kelias sutartis su Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centru. Tad pacientai, jeigu ne naujajame konkurse numatytos sąlygos, būtų galėję rinktis ir būti vežami ten, kur nuolat gauna hemodializės paslaugas.

Be to, pacientų pavėžėjimo sutartį, pagal kurią pacientai vežami iš savo namų iki pasirinktos hemodializės įstaigos ir atgal, su privačiu vežėju „Divalda“ buvo sudaręs ir savivaldybės įsteigtas Kėdainių bendruomenės socialinis centras. Sutartis galiojo iki 2022-ųjų pabaigos.

Šioje istorijoje yra vienas svarbus niuansas, kuris ją padaro išskirtinę. Kėdainiai yra Kauno teritorinei ligonių kasai (TLK) priklausančiame regione, o tai reiškia, kad gydymo įstaigos, kad ir kokie būtų jų steigėjai, būtent su ja sudaro asmens sveikatos priežiūros paslaugų finansavimo sutartis.

Kauno TLK vadovauja Virgilijus Šiaudikis, kurio dukra Ieva Šliaužienė yra viena 2016-aisiais įsteigtos „Nefrosanos“ akcininkų, – ja tapo 2017-aisiais.

Valstybinei tarnybinės etikos komisijai pateiktoje deklaracijoje V.Šiaudikis yra nurodęs, kad jam „artimas asmuo“ yra „Nefrosanos“ akcininkas, o ši bendrovė turi paslaugų finansavimo sutartį su Kauno TLK. V.Šiaudikis nurodė, kad „Nefrosanoje“ nuo 2020-ųjų rudens dirba ir „kitas artimas asmuo“.

Kauno TLK direktorius V.Šiaudikis „Lietuvos rytui“ anksčiau teigė, kad dėl dukters yra deklaravęs savo interesų konfliktą ir nedalyvauja jokiuose su hemodializę atliekančiomis klinikomis susijusiuose procesuose. Jis teigė nusišalinęs ir TLK pasirašant sutartį su bendrove „Nefrosana“.

Ligoninės steigėjos Kėdainių miesto savivaldybės auditoriams šios įstaigos skelbiami konkursai, kuriuos iš eilės laimi UAB „Nefrosana“, kol kas neužkliuvo.

„Kol kas nieko nežinau apie naująją pavėžėjimo sutartį, sudarytą tarp ligoninės ir „Nefrosanos“.

Pas mus ligonių pavėžėjimo paslaugas juk teikia Kėdainių bendruomenės socialinis centras – jis veždavo žmones ir į hemodializės procedūras“, – sakė Kėdainių savivaldybės kontrolierė Zita Valiauskienė. Pasak jos, ligoninės veiklos auditas buvo atliktas senokai – 2018-aisiais.

Ar tai nėra nepagrįstas lėšų švaistymas? Šis klausimas neduoda ramybės parlamentarui, Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariui Remigijui Žemaitaičiui.

Pasak jo, laimėjusi patalpų nuomos konkursą „Nefrosana“ kas mėnesį turėjo mokėti 6075 eurus nuompinigių. Tačiau ligoninė juk nepraturtėjo – ji net nepareiškė pretenzijų, kai „Nefrosana“ nutarė nutraukti patalpų nuomos sutartį. Tokiu būdu ji neteko nuomos pajamų, o dabar pati patiria papildomų išlaidų apmokėdama už stacionare gydomų pacientų vežimo į privačią hemodializės kliniką paslaugas.

„Patalpų nuomos konkursas buvo tarsi afera, – kirto R.Žemaitaitis. – Kodėl tada sutartyje nebuvo numatyta solidi bauda, jeigu pirma laiko kuri nors pusė nutrauktų patalpų nuomos sutartį? Taigi bendrovė niekuo nerizikavo tai padarydama.

Galimai Kauno TLK vadovas netiesiogiai buvo suinteresuotas tuo, kad naudos gautų įmonė, kurios bendraturtė yra jo dukra? Juk ta įmonė, ligoninėje nė nepradėjusi teikti paslaugų, netoliese pasistatė hemodializės klinikų.“

Anot R.Žemaitaičio, dar pernai lapkritį jis kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo. „Viena priežastis – paaiškėjo, kad pasirašydama patalpų nuomos sutartį su Kėdainių ligonine „Nefrosana“ jau turėjo patvirtintą detalųjį planą – statėsi kliniką. Į ją jau tada, tikėtina, planavo perkelti hemodializės paslaugas.

Tuo metu su ligonine sudarytoje sutartyje nebuvo numatyta solidžių baudų už sutarties nutraukimą. Tad praradusi nuomininką ligoninė prarado dešimtis tūkstančių eurų pajamų, o „Nefrosana“, tikėtina, taip gavo galimybę išstumti iš ligoninės savo konkurentą.

Manyčiau, taip buvo pažeistas viešasis interesas, nes ligoninė nė nepasistengė jo apginti“, – kalbėjo parlamentaras ir patvirtino, kad laukia sprendimo iš Generalinės prokuratūros.