Šios frakcijos nariai Vytautas Bakas, Tomas Tomilinas, Linas Kukuraitis, Lukas Savickas ir kiti įregistravo tai numatančias Vaiko teisių apsaugos pagrindų ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymų pataisas.
Jomis siekiama į baudžiamąjį procesą įdiegti specializuotos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos instrumentą. Projektu siūloma nustatyti, kad vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą, būtų skiriamas specializuotą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas. Išimtis būtų taikoma tik tada, kai vaiko tėvai yra sudarę teisinių paslaugų teikimo sutartį su jų pasirinktu advokatu.
Tokie specialiai parengti advokatai bus apmokyti pagal Lietuvos advokatūros parengtą ir su Teisingumo ministerija suderintą specialiąją mokymo programą darbui bylose, kuriose nepilnamečiai vaikai yra patyrę seksualinį smurtą. Taip pat vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą ir jų interesus atstovaujantiems suaugusiems būtų teikiama valstybės finansuojama specializuota psichologinė pagalba. Jos teikimo tvarką nustatytų socialinės apsaugos ir darbo bei sveikatos apsaugos ministrai.
„Kokybiška psichologinė pagalba privalo pasiekti visas aukas bei jų artimuosius ir ji turi būtų teikiama tiek kiek reikia. Dėl to tai turi būti valstybės finansuojama šioje srityje kompetentingų specialistų teikiama pagalba, prieinama visoje Lietuvoje. Deja, šiuo metu taip nėra ir šiais įstatymo pakeitimais tikimės inicijuoti proveržį,“– Eltai sakė Seimo narys Linas Kukuraitis.
Pasak Seimo nario Vytauto Bako, vien šiemet, vaiko teisių apsaugos tarnybos duomenimis, nuo seksualinio smurto nukentėjo daugiau, kaip keturiasdešimt vaikų.
„Tokios bylos yra itin sudėtingos, nukentėjusių vaikų interesai bylose yra menkai atstovaujami arba apskritai neatstovaujami.
Įstatymų pataisomis siekiama, kad vaikai, kurie tapo seksualinio smurto, seksualinės prievartos aukomis visais atvejais gautų kvalifikuotą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Siūloma, kad vaiką tokioje byloje gintų ne bet koks, o tik tinkamą patirtį ir kvalifikaciją turintis advokatas, kuris būtų išklausęs specialų kursą apie pagalbą tokio pobūdžio bylose. Kitas aspektas – siūloma du kartus didinti advokatų, teikiančių valstybės garantuojamą teisinę pagalbą vaikams įkainius. Pataisos turėtų apsaugoti nukentėjusius vaikus teisiniame procese, gerinti tyrimų kokybę ir didinti pasitikėjimą teisine sistema, mažinti tokių nusikaltimų latentiškumą“,– Eltai sakė sako vienas projekto iniciatorių parlamentaras Vytautas Bakas.
Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą nėra besispecializuojančių vaiko teisių apsaugos srityje dirbančių advokatų, kurie turėtų tvirtas žinias apie nuo smurto, ypač seksualinio, nukentėjusius vaikus, aukoms būdingą elgseną, pagalbą, bendravimą.
„Lietuvoje iš esmės visi advokatai yra universalūs, nėra specializacijos. Nusikaltimai yra specifiniai, todėl reikia turėti ypatingų žinių tiek nustatant, tiek atstovaujant vaikui.
Seksualinis smurtas yra traumuojantis įvykis visai šeimai, stipriai ją sukrečiantis, sukeliantis daug jausmų, todėl pagalba turi būti sisteminė, siekianti padėti ne vien nukentėjusiam vaikui, bet ir kitiems šeimos nariams. Vaikui, galimai patyrusiam seksualinį smurtą, šiuo metu gali būti suteikiama bendra psichologo pagalba. Specializuota psichologinė pagalba tiek vaikui, tiek jo artimai aplinkai yra neprieinama“,– sako įstatymų pataisų autoriai.
Vaiko teisių gynėjų duomenimis, per 2020 metus mūsų šalyje dėl galimai nuo seksualinio smurto nukentėjusių vaikų užfiksuoti 185 atvejai, 2021 m. – 239 atvejai, o praėjusiais metais – 300 atvejų. Šių metų pirmąjį mėnesį tokių atvejų užfiksuota 22.
Kaip nurodoma dokumento aiškinamajame rašte, 70–85 procentais atvejų seksualinį smurtą vaikai patiria artimoje aplinkoje, o skriaudėjas yra asmuo, kurį vaikas pažįsta ir kuriuo pasitiki: giminaitis, bendraamžis, šeimos draugas ar kitas artimas žmogus.
Projektų iniciatoriai apgailestauja, kad iš nevyriausybinių organizacijų, veikiančių šioje srityje, tenka dažnai išgirsti apie nekokybišką ir neprofesionalų vaiko teisių bei teisėtų interesų atstovavimą baudžiamajame procese.
„Tokiais atvejais galima padaryti nepataisomų klaidų, kurios gali dar labiau traumuoti ir taip nukentėjusius vaikus. Seksualinį smurtą patyręs vaikas psichologinę traumą gali pakartotinai patirti dėl neigiamų artimiausios socialinės aplinkos reakcijų, įvykio išviešinimo žiniasklaidoje, netinkamų, nekoordinuotų ir nesavalaikių įvairių žinybų veiksmų, dalyvavimo daugkartinėse apklausose. Netinkamas atstovavimas vaiko interesams gali kelti rimtą grėsmę net teisingumui, kuomet vaikui nebus sudaryta galimybė pasinaudoti visomis savo teisėmis“,– sako projektus parengę Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai.
Anot jų, specializuota psichologinė pagalba galimai seksualinį smurtą patyrusiems vaikams teikiama tik Vilniuje esančiuose Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai priklausančiuose Globos namuose „Užuovėja“, o toliau pagalba turi rūpintis arba pati šeima, arba, jeigu reikalinga, yra perduodama konkrečios savivaldybės vykdomai atvejo vadybai.
„Deja, dėl specialistų trūkumo, brangių, ne visada šeimoms įperkamų, psichologo paslaugų ir aiškaus pagalbos suteikimo mechanizmo nebuvimo, nei galimai nukentėję vaikai, nei jų interesus atstovaujantys suaugę tęstinės psichologinės ar psichoterapinės pagalbos taip ir nesulaukia. Tai daro didelę ilgalaikę žalą tiek vaikui, tiek jo artimai aplinkai. Dėl to projektu siekiama aiškaus, skaidraus ir valstybės remiamos specializuotos, t. y. šioje srityje ekspertinės, psichologinės pagalbos vaikui ir jo artimiesiems mechanizmo“,– sako įstatymo pataisas parengę Seimo nariai.
Seimo narys Tomas Tomilinas mano, kad opozicija privalo veikti žaibiškai, o ne laukti, kol valdantieji sukurs įtikinamas legendas gelbėdami savo uodegas.
„Pedofilijos skandalas gali tapti pretekstu radikalams, todėl ir valdantieji turi būti suinteresuoti neeiline sesija, kur bus imtasi reikalingų iniciatyvų dėl aukų apsaugos ir bus atsakyta į visus kylančius klausimus dėl aukščiausių pareigūnų elgesio šioje krizėje. Aš dar tik priminsiu 2017 metų žiemą, kai po Matuko mirties opozicijoje esantys konservatoriai elgėsi lygiai taip pat kaip elgiasi dabar opozicija, inicijavo teisės aktus, neeilines sesijas ir pan. Kodėl dabar, kai matome smurto statistikos drastišką augimą, turi būti kitaip?“,– svarsto Seimo narys Tomas Tomilinas.
Seimo demokratai siūlo, kad naujas teisinis reguliavimas įsigaliotų šių metų balandžio 1 d.
