Pirmąją „Lietuvos ryto“ tyrimo dalį „Rusai įžūliai šluoja lietuvių santaupas: iš pradžių vilioja, o vėliau grasina“ skaitykite čia.
Trūko pinigų namui
„Užkibau ant sukčių kabliuko, nes man buvo įdomu, kaip veikia investavimo platformos“, – teigė skuodiškis Algirdas.
Jis šiuo metu statosi namą, statyboms trūko šiek tiek lėšų. Dar yra paėmęs banko paskolą, kurią norėtų grąžinti pirma numatyto laiko.
Apie savo finansinius rūpesčius Skuodo gyventojas papasakojo ir rusakalbei brokerei Emai. Ji pasiūlė investuoti per vieną socialiniame tinkle reklamuojamų tarptautinių svetainių.
Rusė pageidavo bendrauti per programėlę „WhatsApp“, ir lietuvis sutiko.
Prašė patvirtinti tapatybę
Ema skambindavo Algirdui iš numerių, kurie rodė Belgijos, Jungtinės Karalystės ir Lietuvos kodus.
Kai lietuvis tvirtai pasiryžo investuoti, rusė paprašė nufotografuoti asmens tapatybės kortelę, mokėjimo už būsto komunalines paslaugas sąskaitą ir banko kortelės numerį, kurio keli viduriniai skaičiai būtų uždengti.
Procedūra lietuviui nepasirodė įtartina, todėl padarė viską, kaip buvo liepta.
Po to Ema paprašė į nurodytą sąskaitą iš pradžių pervesti 150 eurų. Algirdas vėl įvykdė jos nurodymą.
„Ji patikino, kad nors esu naujokas, galiu nesijaudinti, mes man padės investuoti asmeninis vadybininkas“, – paaiškino 52 metų Algirdas.
Paprašė sugalvoti slaptažodį
Skuodo gyventojui paskambinęs vadybininkas paprašė nurodyti laiką, kada jis galėtų bendrauti. Algirdo nurodytu laiku paskambino Artiomas.
Rusas taip pat pasiūlė bendrauti per programėlę „WhatsApp“, jis paprašė susigalvoti slaptažodį, kurį lietuvis turės pasakyti kiekvieną kartą, kai su juo bus susisiekta iš tariamos investavimo įmonės.
Susijungus per programėlę skuodiškiui buvo atsiųsti biržos duomenys ir brokeris parodė, kaip investuojama į auksą, naftą, įvairias akcijas.
„Viskas atrodė tikra – skaičiai, rodyklės, valiuta, pirkimo ir pardavimo kaina.
Artiomas aiškino, kad už mano 150 eurų nupirks kažkokių akcijų, ir parodė, kaip tai daroma, ką reikėtų paspausti.
Kitą dieną Artiomas ėmė aiškinti padėtį biržoje ir tikino, kad per vieną dieną uždirbau dvidešimt eurų. Jis pasiūlė: kad nemanyčiau, jog tai apgavystė, gali pervesti uždirbtus dvidešimt eurų į mano sąskaitą.
Aš sutikau, tada jis ekrane rodė, kad atliko pavedimą. Laukiau dvi dienas, bet uždirbtų pinigų taip ir negavau“, – apie pokalbį, kuris vyko šių metų sausio mėnesį, pasakojo skuodiškis.
Rusas jam aiškino, kad yra įsikūręs Brazilijoje, o jo atstovaujama įmonė ten veikia daugiau nei dvidešimt metų.
Artiomas neva gavo tėvų palikimą – didelį namą, kuriam pirkti buvo paimta paskola. Jis pradėjo investuoti nuo nulio ir grąžino paskolą.
Neva nuskilo ir jo naujam klientui, kuris per metus uždirbo 300 tūkst. eurų. Tai pasakodamas brokeris paklausė, kiek santaupų turi lietuvis.
Siūlė pradėti nuo aukso
Po poros dienų Artiomas vėl paskambino Skuodo gyventojui ir paprašė pažiūrėti, ar į jo banko sąskaitą dar neįkrito pinigai. Klientas atsakė, kad jų negavo.
Brokeris patikino, kad skuodiškio uždirbti pinigai vis tiek niekur nedings, vėliau įkris į sąskaitą. Jis pasiūlė investuoti jau gerokai rimčiau ir dar daugiau uždirbti.
„Artiomas per programėlę vėl rodė biržą, įvairias lenteles ir siūlė investuoti į auksą, nes esą iš to galima uždirbti daugiausia.
Bet aš nutariau pradėti nuo naftos ir pamažu siekti daugiau. Brokeris pagyrė, kad teisingai pasirinkau, vadino mane šaunuoliu“, – pasakojo Algirdas.
Rusas ėmė dar labiau burti: pasakė, kad lietuvio pervestų pinigų vis neužtenka.
„Kai pasakiau, kad daugiau pinigų neturiu, Artiomas patarė man pasiskolinti iš draugų arba parduoti turimą nekilnojamąjį turtą.
Atsakiau, kad pasitarsiu su žmona ir palauksiu, kol į banko sąskaitą įkris biržoje jau uždirbtos lėšos“, – dėstė pašnekovas.
Kitą dieną Algirdui vėl skambino iš pradžių moteris, po to vyras ir įkalbinėjo toliau investuoti.
Tačiau jis nutarė daugiau nepatikėti pinigų nepažįstamiems brokeriams, kurie dingo kartu su pinigais.
Skuodiškis niekur nesikreipė dėl prarastų pinigų, nes neturi vilties jų atgauti, o į nepavykusį investavimą žvelgia kaip į pamoką.
„Džiaugiuosi, kad nepraradau dar daugiau ir įstengiau laiku sustoti. Jie manė, kad esu visiškas kvailys, ir visą laiką pabrėždavo, jog man padės.
Bet aš laiku suvokiau, kad tai sukčiai.
Buvau daug girdėjęs apie išviliotus pinigus, o dabar savo kailiu tai patyriau. Sukčiai išmano psichologiją. Klausantis jų atrodė, jog man labai pasisekė, kad atsidūriau tarsi pasakoje“, – kalbėjo Algirdas.
Skuodiškis svarstė, kad jei vėl nutartų investuoti, būtų atsargesnis ir bendrautų su mūsų šalyje oficialiai veikiančiais brokeriais.
Romantika aptemdė protą
Patiklių aukų sukčiai tyko ir ten, kur mezgasi romantiškos pažintys.
Pokalbių forumuose liejasi skaudžios istorijos apie tai, kuo baigėsi virtualios draugystės, užsimezgusios per „Tinder“ ar kitas programėles.
Dalis nukentėjusiųjų, tikėdamiesi atgauti prarastas lėšas, kreipiasi į teisėsaugą. Tarp tokių yra ir lietuvių.
Maždaug prieš pusantrų metų 49 metų lietuvis internetu susipažino su dviem užsienietėmis.
Viena jų pasigyrė, kad prekiauja akcijomis, tuo sudomino ir naująjį draugą.
Moteris tikino, kad internete prekiauti smagu ir labai pelninga.
Paklausęs draugės patarimo jis į nurodytą internetinę platformą pervedė 5 tūkst. eurų ir investavo į tariamas akcijas. Vėliau atliko dar ne vieną pavedimą.
Per kelis kartus iš savo sąskaitos jis pervedė iš viso 267 tūkst. eurų ir kurį laiką naiviai manė, kad sėkmingai investavo.
Antroji užsienietė lietuviui susuko galvą pasakojimu, kad biržose sėkmingai prekiauja valiuta. Vyras užkibo ir ant jos kabliuko.
Gražuolė iš Kinijos savaitę skyrė visą dėmesį lietuviui – užsidirbti mokė iš pradžių netikroje svetainėje.
Po to ji pareiškė, kad lietuvis jau yra pasirengęs investuoti tikroje biržoje, ir atsiuntė nuorodą į puslapį, kuriame jis prisiregistravo.
Bičiulė jam patardavo, kokią valiutą vertėtų pirkti arba parduoti.
Keturis mėnesius vyras savo virtualioje sąskaitoje matė vis didėjančias sumas ir džiaugėsi radęs pelningą darbą.
Į valiutų biržą lietuvis neva investavo 91 tūkst. Iš viso į netikras investicijas vyras sukišo 358 tūkst. eurų.
Kad yra apgautas, vyras suvokė tik tada, kai uždarbį panoro pervesti į tikrą sąskaitą. To padaryti nepavyko, o į spąstus įviliojusios moterys dingo.
Susekti pėdsakus – sunku
„Lietuvos ryto“ kalbinti informacinių technologijų (IT) saugumo specialistai aiškino, kad investuoti siūlantys sukčiai paprastai veikia grupėmis iš skambučių centrų.
Tokių centrų yra ir kaimyninėje Baltarusijoje, kur samdyti žmonės kasdien eina kaip į darbą.
„Daug skambučių centrų pristeigta Indijoje. Juos įsteigusios nusikaltėlių grupuotės pasitelkia IT specialistus, kurie juodojo verslo schemai pritaiko technines priemones.
Teoriškai įmanoma susekti, iš kur skambino sukčiai, bet praktiškai – labai sunku, nes centrai migruoja, telefono numeriai gali būti maskuojami, o signalas gali eiti per kelias šalis“, – paaiškino IT saugumo konsultantas Vytautas, save vadinantis etiškuoju „hakeriu“.
Jis veikia panašiai kaip tikri „hakeriai“, turi tokių pačių įgūdžių. Tik jo tikslas – ne pakenkti, o padėti.
Verslo įmonių paprašytas jis ieško spragų, per kurias į jas galėtų įsibrauti blogiukai ir pavogti svarbius duomenis.
Specialistas aiškino, kad rusakalbiai sukčiai daugiausia atakuoja posovietinę rinką, nes ieško jų kalbą mokančių aukų. Jie gali lindėti ir Rusijoje, ir kitose šalyse.
Vieni sukčiai veikia panašiai kaip narkotikų platintojai – iš pradžių duoda pabandyti už dyką, kad žmogų kuo labiau įtrauktų.
Kiti taiko lošėjų schemą – žmogus šiek tiek praranda, tada jam pasiūloma įnešti dvigubai daugiau pinigų, kad atsiloštų.
„Sukčiavimo schemose būna daug lygių, per kuriuos keliauja pinigai. Iš patiklių investuotojų išviliotos lėšos plaunamos per nešvariais laikomus bankus arba tokius, kuriuose yra spragų.
Būna, kad sukčiams talkina nieko nenutuokiantys naivūs žmonės, kurių už užmokestį paprašoma atsidaryti sąskaitas ir per jas išgryninti pinigus.
Susekti, kur galiausiai nukeliavo tariamai investuoti pinigai, būna sudėtinga ir brangu. Tai tarsi vieną po kito nuimti svogūno lukštus“, – teigė Vytautas.
Jis patarė investuojant pasikliauti tik protu ir nepasiduoti emocijoms, nes pasakos apie didelį lengvą uždarbį prieštarauja logikai.
Kalbėjo įvairiomis kalbomis
Investuoti viliojantys skambintojai veikė ir mūsų šalyje. 2019 metais Vilniuje buvo įkurtos kelios įmonės, kurios dirbo kaip vienas skambučių centras.
Išnuomotame biure buvo įrengta daug darbo vietų su kompiuteriais, poilsio vieta su televizoriumi, sėdmaišiais.
Ten dirbę žmonės kalbėjo angliškai, rusiškai, lenkiškai ir hindi kalbomis.
Jie skambindavo į Europos Sąjungos valstybes, daugiausia – Lenkiją ir siūlydavo investuoti į bitkoinus, naftą, dujas ir valiutą.
Sukčiai susižėrė milijonines sumas iš kitų šalių piliečių.
Nelegali organizuota grupė buvo pričiupta 2022-ųjų pavasarį pareigūnams surengus reidus Vilniuje ir Latvijos sostinėje Rygoje.
Abiejose šalyse buvo sulaikyta per šimtą asmenų, įtariamų prisidėjus prie tarptautinės nelegalios veiklos.
Kaip teigė Lietuvos generalinės prokuratūros atstovė Rita Stundienė, yra atliekamas didelės apimties ikiteisminis tyrimas dėl didelės vertės svetimo turto įgijimo organizuotoje grupėje.
Įtarimai buvo pareikšti 28 asmenims, 4 iš jų yra ne Lietuvos piliečiai.
Jiems paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Griežčiausia bausmė, kuri gresia įtariamiesiems, – laisvės atėmimas iki 8 metų.
Už pasiūlymo padėti – nematomi apgavikai
Apie įsuktą šešėlinį verslą, kuris duoda milžinišką nelegalų pelną, pavojaus varpais skambina vis daugiau šalių. Gyvenimo santaupas, o kartais ir stogą virš galvos praradę žmonės ir viešai šaukiasi pagalbos.
Tačiau socialiniuose tinkluose atsidūrę pagalbos prašymai taip pat gali tapti apgavikų taikiniu. Būna, kad tokius prašymus pamato tos pačios grupuotės, kuri išviliojo iš aukos didelę sumą, nariai.
Investicijas praradusiems žmonėms parašoma ir pasiūloma surasti pradingusius pinigus. Iš nevilties aukos sutinka už tai sumokėti.
Bet ir tariami pagalbininkai pradingsta virtualaus pasaulio platybėse, o nukentėję žmonės patiria dar daugiau nuostolių.
Svajonė greitai praturtėti gali stipriai apkarsti
Audrius Šilgalis
Lietuvos banko Investicinių paslaugų ir bendrovių priežiūros skyriaus vadovas
„Investuoti į netikras platformas siūlantys sukčiai įtikinėja agresyviai, daro psichologinį spaudimą ir naudoja kitus metodus, kad paskatintų naujoką pirmam žingsniui.
Vėliau, kai jau prašo „investuoti“ papildomai, jie skambina nepatogiu laiku, kad klientas neturėtų laiko pagalvoti, paieškoti informacijos ar pasitarti su žmonėmis, kurie išmano, kaip veikia finansų rinka.
Tariami brokeriai ragina aukas priimti sprendimą kuo greičiau, nesvarstant – sako, neva pasiūlymas galioja trumpai dėl pokyčių finansų rinkoje ir klientas gali arba daug uždirbti, arba daug prarasti.
Dažnai netikri brokeriai duoda pradinę sumą kaip dovaną ir įtikinėja, kad ji sparčiai auga, tarkim, per savaitę nuo 500 iki 5 tūkst. eurų.
Suveikia klientų godumas – jie ima svajoti, kiek galėtų gauti investavę didesnę sumą, nori tapti milijonieriais, nusipirkti naują mašiną arba jachtą.
Paraginti jie tariamai investuoja vis daugiau.
Vieni sukčiai, išvilioję tam tikrą sumą, naikina internetinę svetainę ir kuria naują.
Kiti ragina aukas investuoti tol, kol išsiurbia visas santaupas, o kartais – ir skolintas lėšas.
Apsimetėliai dažnai pasiūlo lėšas iškeisti į kriptovaliutą aiškindami, kad pavedimai atsieis pigiau. Jie kalbėdami vartoja sudėtingus terminus, kurie glumina ir sudaro įspūdį, kad bendraujama su tikru ekspertu.
Žmonės taip įtraukiami, kad mano radę stebuklingą galimybę užsidirbti.
Bet iš tiesų skaičiai, kurie parodomi klientams, kaip ir rodomas neva uždarbis, būna fiktyvūs.
Sulaukę nukentėjusiųjų pareiškimų mes iš karto kreipiamės į teismą ir blokuojame tokių svetainių veikimą Lietuvoje. Būna, kad jas užblokavus sukčiai prie svetainės pavadinimo prideda raidžių ir ji vėl veikia.
Tai yra didžiulis šešėlinis verslas, kuriame veikiama grupėmis. Dažniausiai ieškoma aukų, kurios moka rusų kalbą.
Sukčiai dažnai veikia iš pigiai nuomojamų biurų Rytų Europos šalyse.
Patarčiau nepasikliauti nepažįstamais brokeriais, o iš jų atsiųstų nuorodų neįsirašyti „AnyDesk“ ar kitų programų, kurios leistų svetimiems nuotoliniu būdu stebėti jūsų kompiuterį.
Vis daugiau žmonių nukenčia ir užmezgę draugystes per pažinčių portalus.
Apsimetėliai iš pradžių stengiasi įgyti pasitikėjimą, apsukti galvą romantiškomis kalbomis, o tada siūlo investuoti.
Reikėtų saugoti ir savo kontaktinius duomenis. Apgavikai gali turėti tokių įrankių, kurie nuskaito skelbimų portalus ir iš jų ištraukia telefono numerius.
Ne visi nukentėjusieji, kurie praranda dideles sumas, kreipiasi į mus ar teisėsaugą. Viena priežasčių gali būti ta, kad jų pajamų šaltinis yra neaiškus.“
