„Kriminalinės policijos biuro vadovai vertė pradėti slaptus tyrimus, taikyti specialiąsias priemones, o aš buvau sukompromituotas naudojantis mano paties surinktais duomenimis“, – buvęs Kriminalinės policijos biuro (KPB) pareigūnas Algimantas Martinkus šiuos žodžius ištarė vos girdimai, bet jie sukėlė didžiulį triukšmą, kuris pasiekė net Prezidentūrą.
Pernai iš darbo atleistas ilgametis kriminalistas tikino, kad tuomečiai KPB vadovai liepę pavaldiniams rinkti bet kokią informaciją apie Palangos gelbėjimo stoties vadą Joną Pirožniką ir susieti jį su nusikalstama Kauno Kamuolinių grupuote bei jų lyderiais.
A.Martinkus nurodė dar 2017 metais tokią užduotį gavęs iš tuomečio KPB viršininko pavaduotojo Andžejaus Roginskio.
Buvusio kriminalisto teigimu, A.Roginskis jam dar nurodęs „užvesti atskirą bylą“ ir rinkti duomenis apie aukščiausius teisėsaugos pareigūnus: tuometį Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadą Renatą Požėlą, tuomet Vidaus reikalų ministerijos kancleriu dirbusį dabartinį Seimo narį Algirdą Stončaitį, tuometį Kauno apskrities policijos viršininką Darių Žukauską.
Anot A.Martinkaus, kriminalistams buvo liepta patiems fiksuoti šiuos asmenis Palangos gelbėjimo stotyje ir imituoti, kad informacija gauta iš slaptų bendradarbių.
Liepė klastoti įrodymus?
A.Martinkus tvirtino, jog bandant įrodyti, kad minėti asmenys per J.Pirožniką galimai susitinka su nusikaltėlių pasaulio atstovais, informaciją bandyta netgi klastoti.
Iš tarnybos atleistas pareigūnas teigė vieną dieną sulaukęs kolegos iš Imuniteto valdybos, kuriam reikėjo tuomečio Kauno policijos vadovo D.Žukausko nuotraukos.
Iš savo vadovų A.Martinkus jau žinojęs, kad nuotrauka reikalinga siekiant iš D.Žukausko atimti leidimą dirbti su slapta informacija.
„Nors nuotraukos buvo mūsų, turėjo būti padaryta taip, kad jos gautos pareigūnams stebint Palangos pirtį, – neva jis ten buvo susitikęs su Šviniumi vadinamu Arūnu Pukeliu.
Jie patys tokių nuotraukų iš pirties neturėjo“, – pasakojo buvęs pareigūnas.
Prašo Seimo tyrimo
A.Martinkaus aiškinimu, informacija turėjo būti renkama ir apie politikus – Seimo narį, vėliau aplinkos ministrą Kęstutį Mažeiką, Seimo narį Artūrą Skardžių.
Šias pavardes A.Martinkus nurodė kreipdamasis į Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, kad būtų sudaryta parlamentinė komisija dėl galbūt neteisėtų kriminalinės žvalgybos tyrimų.
„Nei pareigūnų piktnaudžiavimas, nei jų ryšiai nėra kriminalinės policijos tyrimo objektas. Tam yra Specialiųjų tyrimų tarnyba“, – galimu nurodymu kriminalistams sekti politikus stebėjosi A.Martinkaus advokatas Edgaras Dereškevičius.
Išvardijo vadovų pavardes
Kreiptis į Seimą nusprendęs A.Martinkus paprašė ištirti galimai neteisėtus aukštų pareigūnų veiksmus.
Šiame sąraše atsidūrė ir dabar Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai vadovaujantis tuometis KPB vadovas Rolandas Kiškis.
A.Martinkaus teigimu, praėjusių metų gruodį, kai sulaukė savo tiesioginių vadovų nemalonės, R.Kiškis jam pasiūlęs eiti į pensiją ir užsiminęs, kad panašioje situacijoje atsidūrė dar du pareigūnai.
„Aš iš karto supratau, kad kalbama apie tuos, kurie rinko informaciją apie Palangą“, – sakė A.Martinkus.
Prašyme sudaryti parlamentinę komisiją taip pat buvo paminėti KPB viršininko pavaduotojas Saulius Briginas, tuomet tiesioginis jo vadovas Gintas Venclovas, vienas KPB skyriaus vadovų Gintaras Gečėnas.
Pasijuto apšmeižti
Tačiau policijos vadovybė kategoriškai paneigė buvusio pareigūno paskelbtą informaciją ir pavadino ją šmeižtu.
Policijos departamento atstovų tvirtinimu, A.Martinkus iš pareigų KPB atleistas panaikinus jo leidimą dirbti su įslaptinta informacija.
Tai buvo padaryta dėl šiurkščių kriminalinės žvalgybos veiklos pažeidimų, ryšių ir informacijos nutekinimo asmenims, siejamiems su organizuotu nusikalstamumu.
A.Martinkaus skundą dėl atleidimo sausio 11-ąją atmetė Vilniaus apygardos administracinis teismas.
Reikia rimto tyrimo
Skandalingi buvusio kriminalisto pareiškimai pasiekė ir prezidentą Gitaną Nausėdą, kuris ragino neskubėti daryti išvadų.
„Mesti tikrai sunkūs kaltinimai. Pirmiausia turime įvertinti, ar jie yra pagrįsti. Jei tai yra šmeižtas, žmogus, kuris jį skleidžia, turėtų prisiimti atsakomybę. Jei šie kaltinimai yra teisingi, tai yra rimta ir tokie dalykai Lietuvoje vykti negali“, – pareiškė G.Nausėda.
A.Martinkus nurodė, kad apie galimai neteisėtus žvalgybos veiksmus anksčiau yra bendravęs su Seimo nariu, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderiu Sauliumi Skverneliu, kuris yra buvęs policijos generalinis komisaras.
Portalui „15min“ S.Skvernelis patvirtino, kad jie buvo susitikę praėjusių metų pabaigoje: „Jis kreipėsi, kad į savo raštus negauna atsakymo iš Kriminalinės žvalgybos komisijos. Aš pasakiau, kokius kelius naudoti. Visų faktų jis tikrai nepasakė, bet paminėjo bendras aplinkybes.“
S.Skvernelio teigimu, buvusio pareigūno paviešinti faktai jam yra nauji: „Buvo prielaidų, buvo gandų, sklido visokios kalbos, bet kad prabils pareigūnas, ir tokiais faktais, kokie yra pareiškime, tai yra nauji dalykai.
Be to, paaiškėjo, kad į Kriminalinės žvalgybos komisiją jau buvo kreiptasi, bet aš, kaip jos narys, nepamenu, kad būtume gavę ir svarstę tokį raštą.“
Seimo narys teigė matantis pagrindo ne tik parlamentiniam, bet ir ikiteisminiam tyrimui, nes tai, kas išdėstyta pareiškime, yra akivaizdus piktnaudžiavimas tarnyba, oficialių dokumentų – kriminalinės žvalgybos bylų – klastojimas. Todėl ir būtina patikrinti, ar tai tiesa.
S.Skvernelis abejojo, ar pats imsis iniciatyvos dėl parlamentinio tyrimo, nes pareiškimą gavo ir Seimo vadovė, ir visos frakcijos, todėl laukiama jų reakcijos.
Kad reikėtų pradėti ikiteisminį tyrimą, kalbėjo ir V.Čmilytė-Nielsen, nes A.Martinkaus mesti kaltinimai yra labai rimti. Tačiau politikė skeptiškai vertino parlamentinio tyrimo galimybę.
