„Turbūt net trejų metų vaikas žino, kad norint išleisti pinigus, pirmiausia reikia jų turėti“, – teisme kalbėjo buvusi viceministrė.
Bylos duomenimis, Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) greituosius COVID-19 testus pirko už daugiau nei 6 milijonus eurų.
L.Jaruševičienė teismui pateikė Finansų ministerijos atsakymą, kuriame teigiama, kad šio vieno pirkimo suma – beveik 16 kartų viršijo įprastas šios įstaigos išlaidas. Už testus buvo išleistas laboratorijos trejų su puse metų biudžetas.
„Tuos pinigus laboratorija turėjo iš kažkur gauti“, – sakė L.Jaruševičienė. Ji pasakojo, jog 2020 metų kovo 19-osios ryte ji skambino tuomečiam laboratorijos vadovui Vytautui Zimnickui ir klausė, ar jie turi tiek pinigų. Dabar jau miręs tuometis laboratorijos vadovas atsakė, jog tiek pinigų tikrai neturi.
Tačiau likus kelioms minutėms iki 16 valandos, reikalinga suma atsirado. „Tai kas gi vyko tarp 9 ir 16 valandos?“ , – tokį klausimą uždavusi L.Jaruševičienė pati bandė į jį ir atsakyti.
Tačiau ji teigė žinanti tik tai, kas vyko ryte – dėl šios sumos NVSPL ir Sveikatos apsaugos ministerijos darbuotojai kreipėsi į Finansų ministeriją.
Kas vyko toliau, buvusi viceministrė atsakyti negalėjo, tačiau kitą rytą buvo atliktas daugiau nei 6 mln. eurų pavedimas.
Buvusi viceministrė aiškino, jog paprastai pinigai iš valstybės iždo neišjuda greičiau nei per tris darbo dienos, o 6 milijonus eurų siekiančiai sumai būtų prireikę 3–10 dienų.
Kas ir kada priėmė sprendimą pervesti tokią sumą į NVSPL sąskaitą, L.Jaruševičienė teigė nežinanti.
Kaltinimai L.Jaruševičienei pateikti dėl greitųjų testų pirkimo iš bendrovės „Profarma“, tačiau, jos teigimu, diena vėliau greitųjų testų pirkimo sutartis buvo pasirašyta su bendrove „Termofisher“.
„Buvo du visiškai vienodi procesai ir vienodi mano veiksmai. Jei jie buvo nusikalstami, kodėl dėl pirkimo iš bendrovės „Profarma“ yra byla, o dėl kito pirkimo nėra. Gal tai lemia pardavėjo reputacija – visi žino, kokia didelė ir stipri įmonė yra „Termofisher“, kiek sunkiu metu ji padėjo Lietuvai. Bet aš tai vertino kaip dvejopą teisingumo standartą“, – teisme kalbėjo L.Jaruševičienė.
Ankstesniame teismo posėdyje tuometė viceministrė pabrėžė, jog derantis dėl testų pirkimo ir juos perkant, visus savo veiksmus derino su tuomečiu premjero patarėju Luku Savicku.
Kaltinimus perskaičiusi L.Jaruševičienė stebėjosi teiginiu, kad greitieji testai nebuvo skirti COVID-19 diagnostikai: „O kas kada sakė, kad jie buvo skirti diagnostikai? To nesu girdėjusi ir skaičiusi niekur, tik kaltinamajame akte“.
Profesorės teigimu, toks kaltinimas skamba taip pat absurdiškai, „kaip teigti, kad Vyriausybė nusipirko valtį, o aš būčiau kaltinama tuo, kad ta valtis neskraido“. L.Jaruševičienė pasakojo, jog 2020 metų pavasarį situacija Lietuvoje buvo labai įtempta – šalyje buvo paskelbta ir ekstremalioji padėtis, ir karantinas, todėl už pandemijos valdymą atsakingi žmonės dirbo neskaičiuodami darbo valandų:
„Jei baudžiama už darbą naktimis ir tai yra nusikaltimas, aš prisipažįstu jį padariusi ir sutinku prisiimti bausmę“.
Tuometė viceministrė teigė nesuprantanti, kodėl tapo teisiamąja: „Kuris mano veiksmas buvo neteisėtas ir nepagrįstas, ir kokiais argumentais nustatyta, kada aš elgiausi teisėtai, o kada – jau neteisėtai?“
