Jis neslepia, kad apie pasiryžtančius prisidėti prie ukrainiečių kovos lietuvius ir jų padėtį neretai nežino ne tik šalies institucijos, bet ir artimieji.
Rado vėliavėlę su lietuvio pavarde
Ukrainos sostinėje Kijeve apsilankęs portalo lrytas.lt bendradarbis Eldoradas Butrimas prie Maidano aikštės esančioje pievoje išvydo keliolika tūkstančių vėliavėlių. Ant jų užrašytos Rusijos invazijos į Ukrainą metu kritusių ukrainiečių ir užsieniečių pavardės.
Tarp skirtingų vėliavėlių žurnalistas pamatė ir Lietuvos trispalvę, ant kurios buvo užrašyta lietuvio pavardė.
„Perskaitęs ant vėliavėlės ukrainietiškai užrašytą tautiečio pavardę ir tai, kad jis žuvo mūšyje dėl Chersono išvadavimo, supratau, kad savanoris krito mažiausiai prieš du mėnesius, nes Chersonas buvo išvaduotas lapkričio 11-ąją.
Gali būti, kad minėtas karys pats nenorėjo viešintis, kad dalyvavo kare arba jo šeima nenori, kad žinia žūtį pasklistų Lietuvoje – kitaip apie tai jau būtų senai žinoma.
Prisiminęs diskusijas Lenkijos žiniasklaidoje, jog nėra etiška viešinti Ukrainoje žuvusių lenkų savanorių pavardžių be jų šeimų sutikimo ir žinodamas, kad ne visos savanorių mirtys viešinamos kitose šalyse, nusprendžiau nutylėti ir pavardę, kuri užrašyta ant trispalvės“, – portale lrytas.lt rašė E.Butrimas.
Žurnalistas užfiksavo Lietuvos trispalvės nuotrauką, ant kurios parodė tik antrąjį žuvusiojo vardą – Keistutis.
Paviešinus šią informaciją, sukluso ir URM bei Lietuvos ambasada Ukrainoje.
Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Valdemaras Sarapinas portalui lrytas.lt teigė net nusiuntęs ambasados darbuotojus paieškoti šios vėliavėlės, tačiau jos nerado.
Nei ambasada, nei URM jokių žinių apie žuvusįjį tautietį neturi.
Apie kariaujančius fronte kartais nežino ir namiškiai
Paramą Ukrainai renkančios nevyriausybinės organizacijos „Lukšų vyrai“ įkūrėjas, atsargos viršila G.Mauricas teigė neturintis jokios informacijos apie Chersone lapkritį galėjusį žūti lietuvį, tačiau jį pasiekė žinia apie pavasarį žuvusį lietuviškų šaknų turintį ukrainietį.
Tiesa, ši informacija oficialiai taip pat nėra patvirtinta.
Jis pastebėjo, kad Ukrainoje kariaujančių lietuvių skaičius sumažėjo – G.Maurico teigimu, dabar šioje šalyje greičiausiai kariauja apie 20 lietuvių, kai anksčiau galėjo būti apie 50.
Karo pradžioje, anot jo, buvo reikalavimas kariauti į Ukrainą vykstantiems lietuviams apie tai informuoti Ukrainos ambasadą Lietuvoje.
„Bet ten viskas ir sustoja – nežinau, ar jie lėti, ar neveiksnūs. Tačiau Lvive yra centras, kuriame registruojama informacija apie visus Ukrainoje esančius užsieniečius. Bet tikiu, kad ne viskas žinoma, nes karas – ne ta vieta, kur viskas pagal popieriukus“, – portalui lrytas.lt pasakojo G.Mauricas.
Jo manymu, tik vienetai lietuvių išvyksta kariauti į Ukrainą nepasakę to savo šeimai – tiesa, kartais nepasako, kokiu tikslu iš tiesų važiuoja.
„Teko su amerikiečiais susitikti, kurie važiavo su humanitarine misija, o kai pamačiau jų dėžių turinį, supratau, kokia ta jų humanitarė misija – buvę spec. pajėgų kariai ir važiuoja bananų dalinti prie sienos. Kam bananams dalinti reikalingi palydoviniai telefonai, šarvinės liemenės ir taktiniai šalmai?“ – prisiminė G.Mauricas.
Jis pasakojo, kad sutartį su Ukrainos svetimšalių legionu sudarančiais užsieniečiais yra pasirūpinama.
„Jeigu jie pasirašo kontraktą su svetimšalių legionu, yra apdraudžiami. Jeigu nėra kontrakto, ukrainiečiai net neleidžia tokių turistų kaip aš arčiau fronto linijos, nes nenori rizikuoti mūsų gyvybėmis, nes jokie draudimai karo metu negalioja. Man žuvus, mano šeima, mano vaikai nieko negautų, tad aš irgi neledu ten, kur karšta.
O tie vyrai, kurie pasirašo kontraktą su Ukrainos svetimšalių legionu, gauna šiokį tokį atlyginimą, kurį dažniausiai išnaudoja kurui ir automobilių remontui, ir kažkokias garantijas, juos gydo“, – nurodė G.Mauricas.
Tiesa, jis pripažįsta – tai yra kariaujanti valstybė, todėl itin geros medicininės priežiūros tikėtis nereikia.
„Dabar bendraujame su žmonėmis, kurie vienuolika mėnesių Ukrainoje dirba chirurgais, atlieka operacijas. Jie atsiuntė nuotraukas - pas mus mėsinėse švariau, daugiau erdvės ir geresnė įranga. Tad irgi ieškome būdų, kaip jiems padėti“, – kalbėjo „Lukšų vyrai“ įkūrėjas.
Visgi G.Mauricas įsitikinęs – lietuviai, vykstantys į Ukrainą kariauti prieš Rusijos agresorių, puikiai supranta, kur važiuoja.
„Nei vienas normalus žmogus nevažiuoja į kariaujančią valstybę – net humanitarinę pagalbą vežti. Normalūs žmonės sėdi namuose prie teliko ir sako: „Ko ten lendant į Ukrainą?“. Bet ten vykstantys žmonės supranta, kad nei jie, nei jų vaikai nesugebės atiduoti tos skolos Ukrainai, kurią jie dabar aukoja.
Mes nesėdime rūsiuose, mūsų namai nedega, mūsų vaikai mokosi mokyklose, o ne mokyklų rūsiuose. Tie vyrai, kurie ten važiuoja, žino, kad tai, ką jie padarys Ukrainoje – nebent paguldys savo gyvybę. Neatiduos net dalies to, ką mes skolingi Ukrainai“, – kalbėjo G.Mauricas.
Kokias garantijas gauna?
Norintiems tarnauti Ukrainos tarptautiniame legione Lietuvos leidimo nereikia, pakanka kreiptis į Ukrainos ambasadą Lietuvoje ir užpildyti savanorio paraiškos formą. Tiesa, nors vykti į frontą nedraudžiama, valstybė už tokius asmenis neatsako.
Ukrainoje tarnaujantys lietuviai nėra Lietuvos kariuomenės kariai, todėl Krašto apsaugos ministerija (KAM) nerenka apie juos informacijos bei negali suteikti jiems jokių socialinių garantijų. Lietuvos karių socialinės garantijos yra skirtos tik Lietuvos profesinės tarnybos kariams.
Tuo metu Ukrainos kariuomenėje tarnaujantys lietuviai turi Ukrainos teikiamas garantijas, o Lietuvoje jie turi visas teises į sveikatos ir socialinę apsaugą kaip kiekvienas Lietuvos pilietis.
Krašto apsaugos ministerijos (KAM) žiniomis, tiems Lietuvos piliečiams, kurie pasirašo profesinės karo tarnybos sutartis su Ukrainos ginkluotomis pajėgomis, Ukrainos valstybė užtikrina visas socialines garantijas, įskaitant atlyginimą, medicininę priežiūrą (gydymas ir reabilitacija), socialinį draudimą, specialiai reguliuojamą pensinį reglamentavimą ir t.t.
Pagal Ukrainoje galiojančią tvarką, už sveikatos paslaugų teikimą atsakinga šios šalies Sveikatos apsaugos ministerija. Šią užduotį ji atlieka bendradarbiaudama su Ukrainos gynybos ministerija. Šios institucijos pagal kario sužeidimo pobūdį parenka gydymą ir/ar reabilitaciją Ukrainos kariams ar kitų valstybių piliečiams, kovojantiems Ukrainos pusėje.
Kaip portalui lrytas.lt aiškino KAM, iškilus poreikiui sužeistą karį gydyti ar reabilituoti užsienyje, Ukraina oficialiai kreipiasi į užsienio partnerius per savo diplomatines atstovybes tose šalyse ir pateikia tokių asmenų sąrašą.
Taip turėtų būti pranešama ir apie Ukrainoje sužeistus Lietuvos piliečius, kadangi šie asmenys nėra deleguoti valstybės ar KAM, jie taip pat nėra tarptautinės operacijos ar misijos dalis.
KAM atkreipia dėmesį, kad Ukrainos karių gydymo bei reabilitavimo paslaugas teikia dauguma Europos Sąjungos valstybių, Daugianacionalinio medicinos koordinacinio centro, kuriam šiuo metu priklauso 18 šalių, rėmuose, todėl yra tikimybė, kad Lietuvos piliečiai gali būti gydomi ir kitose ES valstybėse.
Šio mechanizmo rėmuose, KAM duomenimis, per praėjusius metus Lietuvoje buvo gydyti ir reabilituoti daugiau kaip 120 sužeistų Ukrainos karių.
„Lietuva taip pat nevienareikšmiškai įrodė, kad visomis išgalėmis remia Ukrainos kovą už laisvę, todėl Lietuvos piliečiai, kurie padeda šioje kovoje tiesiogiai rizikuodami savo sveikata ir gyvybe, nusipelno didžiausio valstybės dėkingumo ir paramos“, – pabrėžė KAM.
