„Jau beveik devynerius metus tęsiasi Rusijos agresija prieš Ukrainą ir beveik metus Ukrainai tenka atlaikyti plataus masto brutalią Rusijos invaziją. Tačiau mes puikiai žinome, kad šį karą pradėjusių nusikaltėlių tikslas yra gerokai peržengiantis Ukrainos ribas. Ir pasikėsinimas yra į demokratinių valstybių, Europos, kaip idėjos, saugumą, vertybes ir laisvę, išardyti taisyklėmis grįstą pasaulio tvarką“, – po neformalaus susitikimo Taline surengtoje spaudos konferencijoje teigė I. Šimonytė.
„Artimiausi mėnesiai bus labai sunkūs, galbūt net lemiami šio karo eigoje. Todėl turime spartinti ir didinti visokeriopą paramą Ukrainai. Pirmiausiai, žinoma, karinę“, – pabrėžė premjerė.
I. Šimonytė pasidžiaugė, kad Baltijos šalys buvo ir yra tarp aktyviausių karinės pagalbos teikėjų pagal savo gyventojų skaičių bei ekonomikos dydį.
„Labai svarbi ir mūsų nuolatinė parama Rusijos niokojamam energetikos sektoriui. Aš didžiuojuosi, kad visų mūsų šalių piliečiai itin susitelkė, atvėrė savo namų duris ir visaip kitaip visokeriopai palaiko Ukrainą ir jos kovą. Ir tai mums, kaip politikams, suteikia taip pat ir visuomenės mandatą daryti tai, ką mes darome. Ir prie šito darbo prisideda kiekvienas žmogus, kiekviena įmonė, kiekviena institucija, kiekviena vyriausybinė institucija, taip pat ir politikai“, – sakė premjerė.
Ragina Rusijai skirti daugiau sankcijų
Pasak I.Šimonytės, kiekvieną kartą, kai yra iškeliama sankcijų Rusijai tema, atsiranda valstybių, kurios siekia, jog būtų suteiktos išimtys ar nutraukti prekybos apribojimai kas kelią pavojui planui ekonomiškai izoliuoti Rusiją.
„Manau, kad Baltijos šalys yra pačios aktyviausios siūlant tai, kas gali būti įtraukta į sankcijų sąrašą. Ir mes tikrai daug padarėme namų darbų, kalbant apie įrodymų ir paaiškinimų rinkimą, kodėl sankcijos Rusijai yra reikalingos. Taigi, reikalinga daugiau sankcijų ir mažiau dvejojimo dėl jų griežtinimo. Nes, deja, kiekvieną kartą kai vyksta diskusijos apie sankcijas, visada atsiranda iniciatyva iš kažkieno pusės, kad būtų suteiktos kažkokios išimtys, netgi kai kalbama apie anksčiau įgyvendintas sankcijas“, – aiškino I. Šimonytė.
Premjerė tikino, kad bet koks bandymas sumažinti sankcijų griežtumą prieštarautų šių apribojimų tikslui – ekonomiškai izoliuoti Rusiją.
„Aš manau, kad tokios idėjos yra pavojingos ir jų įvykdymas sukeltų pavojų sankcijų sistemai. Mes turėtume norėti griežtesnių sankcijų ir aukštos Rusijos izoliacijos, o ne siekti kažkokio kito tikslo“, – teigė ji.
Įvyko susitikimas
ELTA primena, kad penktadienį, vasario 3-iąją, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė dalyvavo neformaliame Baltijos Ministrų Tarybos premjerų susitikime Taline.
Jame kartu su Estijos ministre pirmininke Kaja Kallas ir Latvijos ministru pirmininku Krišjaniu Kariniu premjerė aptarė saugumo situaciją regione ir pasirengimą būsimam NATO viršūnių susitikimui Vilniuje, paramą Ukrainai ir sankcijų Rusijai ir Baltarusijai klausimus, bendradarbiavimą energetinio saugumo srityje, „Rail Baltica“ projekto eigą ir kitus aktualius šalių partnerystės klausimus.
