Nors statistikai tikina, kad idėja – dar tik pradiniame etape, toks sumanymas jau spėjo sulaukti labai skirtingų vertinimų.
Kitokio pobūdžio tyrimai
Valstybės duomenų agentūros generalinė direktorė Jūratė Petrauskienė nurodė, kad statistikos specialistai socialinių tinklų pagalba norėtų rinkti informaciją apie šalies gyventojų nuotaiką tam tikras ekonominiais klausimais.
„Statistikos departamentas, dabar – Valstybės duomenų agentūra tik pradeda, žvalgosi, kaip pagerinti ir papildyti oficialiosios statistikos tyrimus tam tikrais duomenimis apie gyventojų nuomonę tam tikrais ekonominiais klausimais, kuriuos mes ir dabar skelbiame, žmones apklausiame ir skaičiuojame“, – portalui lrytas.lt paaiškino J.Petrauskienė.
Kokių socialinių tinklų ir kokie rodikliai būtų renkami, J.Petrauskienė teigė dar negalinti įvardyti.
„Tikrai žinome, kad tai nebus „Facebook“, nes to nei leidžia, nei galima. Žiūrime, kas toliau gali būti, kokie rodikliai gali būti. Žiūrimos technininės galimybės, šalia derinamas ir teisinis pagrindas, nepažeidžiant žmonių teisės į privatų gyvenimą. Dabar tik pati pradžia“, – teigė ji.
Anot J.Petrauskienės, gali būti renkama informacija apie patiktukus, tam tikrus raktinius žodžius įrašuose, tačiau ne visas žmogaus įrašas.
„Visas žmogaus įrašas kaip toks negalėtų būti ir jis mums tikrai neįdomus – tikrai nesiruošiame apie konkretų žmogų rinkti informaciją. Tai tikrai nėra tas objektas. (...)
Mums svarbu žmonių nuotaika – jeigu yra tam tikra tema, pavyzdžiui, prasideda karas, mums yra svarbu, kaip žmonės reaguoja – tam tikri žodžiai, tam tikri raktiniai jaustukai, patiktukai ir taip toliau.
Bet pats žmogus kaip objektas mums nėra svarbus. Kaip ir oficialioje statistikoje turime atrankas, žiūrime pagal lytį, gyvenamąją vietą, kad tai reprezentuotų mūsų imtį, bet konkretus žmogus mums yra nesvarbu“, – patikino J.Petrauskienė.
Kol kas Valstybės duomenų agentūra kreipėsi į informacinių technologijų įmonės specialistus, teisininkus, norėdami išsiaiškinti, kokius duomenis būtų galima surinkti ir kiek kainuotų duomenų surinkimo paslaugos.
„Turime žinoti, kokios yra techninės galimybės – net nežinome, kokius duomenis galima gauti. Ar tai lytis, ar jaustukai – turime įsivaizduoti, kokius rodiklius galime surinkti. Jau ir dabar atliekame ekonominius gyventojų nuotaikų tyrimus ir juos skelbiame.
Kai jau žinosime technines galimybes, ką galima rinkti, saugoti ir žiūrėti, tik tada galėsime įsivertinti ir daryti duomenų poveikio analizę“, – paaiškino agentūros vadovė.
Kiek tokia duomenų surinkimo paslauga galėtų kainuoti, J.Petrauskienė teigė dar nežinanti.
Turi abejonių
Visgi, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos specialistai tokią idėją vertina gana skeptiškai.
Anot jų, kol kas šioje situacijoje nėra aišku, kokių tikslų siekiama planuojamu asmens duomenų rinkimu, kokie asmens duomenys būtų reikalingi, jei apskritai yra reikalingi, tikslams pasiekti.
„Pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (toliau – BDAR) asmens duomenys gali būti tvarkomi tik laikantis su asmens duomenų tvarkymu susijusių principų (BDAR 5 straipsnis) ir turint tam teisinį pagrindą, pvz., teisės aktų reikalavimų vykdymas, žmogaus sutikimas ir kt. (BDAR 6 ir, kai taikoma, 9 straipsniai).
Šios taisyklės galioja net ir tuo atveju, kai asmens duomenys yra viešai paskelbti socialiniuose tinkluose. Taigi, planuojamas asmens duomenų tvarkymas turėtų atitikti visas BDAR taisykles.
Duomenų valdytojas – Valstybės duomenų agentūra, yra atsakingas už tai, kad būtų laikomasi BDAR ir turi sugebėti įrodyti, kad jo laikomasi (tokią pareigą nustato atskaitomybės principas).
Tai reiškia, kad Valstybės duomenų agentūra turėtų kruopščiai įvertinti visas su planuojamu asmens duomenų tvarkymu susijusias aplinkybes, atlikti bent preliminarų poveikio duomenų apsaugai vertinimą ir tik tuomet priimti tolesnius sprendimus“, – nurodoma portalui lrytas.lt perduotame komentare.
„Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai kyla abejonių dėl Valstybės duomenų agentūros planuojamo asmens duomenų tvarkymo atitikties BDAR reikalavimams, jo būtinumo ir proporcingumo“, – tikino specialistai.
Baimes supranta, bet nemato joms pagrindo
Tuo metu asociacijos „Infobalt“ ryšių su visuomene vadovas Paulius Jakutavičius statistikų planus vertina teigiamai.
„Viskas atsiremia į tikslą, kam tai yra naudojama. Duomenų surinkimas yra priemonė, instrumentas. Klausimas, kas su juo bus toliau daroma. Jeigu tie duomenys bus naudojami darant įžvalgas apie nuotaikas, apie gyventojus, bendrai kalbant apie Lietuvą, tai vertinčiau teigiamai“, – lrytas.lt sakė P.Jakutavičius.
P.Jakutavičius teigė suprantantis gyventojų baimes dėl jų privatumo, tačiau abejoja, kiek jos šiuo atveju būtų pagrįstos.
„Tai yra natūralu, nes po visų „Cambridge Analytica“ (įmonė pavogė informacijos apie daugiau nei 80 mln. „Facebook“ vartotojų, siekdama prognozuoti ir veikti rinkėjų nuomonę per 2016 metų JAV prezidento rinkimus – aut.past.) istorijų yra neskanumas, kaip ir kas gali būti padaryta.
Bet yra keli labai svarbūs faktoriai. Kai žmogus išgirsta, kad bus renkami duomenys, įsivaizduoja, kad bus taip: „Paulius Jakutavičius darė tą ir aną, ir kitą“. Ne, taip nebus daroma, nes, esu tikras, kad bus nuasmeninti duomenys.
Tai bus duomenys, pavyzdžiui, apie Vilniuje gyvenančias moteris. Tai daugiau parodys grupių elgseną, gupių pomėgius negu kažką, ką konkretus gyventojas daro ir veikia. Tai svarbus skirtumas, kuris ir turėtų labiausiai atsakyti į tas baimes“, – nurodė specialistas.
Nors socialiniai tinklai ir dabar renka savo vartotojų duomenis, P.Jakutavičius pabrėžė, kad Valstybės duomenų agentūros ir pačių socialinių tinklų veiklos pobūdis būtų visiškai skirtingas.
„Socialiniai tinklai šiaip neatiduoda duomenų reklamos pardavėjams. Jie pasako, kiek jiems kainuos, norint orientuotis į tam tikrą demografinę grupę – gali pasirinkti parametrus, į kurią grupę nori orientuotis, tačiau tokių „žalių“ duomenų apie vartotojus – patiktukus, ką jie kelia, komentarus, socialiniai tinklai neatiduoda.
Kalbama apie duomenų surinkimą ir jų analizavimą. Socialiniai tinklai daugiau juos analizuoja per prizmę, kaip parduoti, kaip gerinti savo produktą, galbūt įdiegiant naujas paslaugas“, – kalbėjo P.Jakutavičius.
Tuo metu kokių nors ypatingų rizikų su Agnetūros planuojamu duomenų rinkimu jis teigė neįžvelgiantis: „Jeigu tie duomenys yra nuasmeninami, tai yra tiesiog krūva statistinių duomenų“.
