Turimi ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia įtarti, kad nusikalstamos veikos buvo įvykdytos įtariamajam esant Seimo nariu. Šiuo metu nukentėjusiais yra pripažinti 4 asmenys, tuo metu buvę mažamečiais arba nepilnamečiais, nurodo prokuratūra.
„Šiuo metu įtarimai yra pareikšti dėl keturių asmenų. Ar ateityje bus daugiau nukentėjusių, aš jums negaliu atsakyti. Visko gali būti“, – tvirtino generalinė prokurorė Nida Grunskienė.
„Asmuo yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką būdamas Seimo nariu“, – pabrėžė ji.
Prokuratūra pažymi, kad detalesnė informacija apie galimai įvykdytų nusikalstamų veikų aplinkybes, laiką, vietą, ryšį su įtariamuoju ir kitas teikiama nebus, siekiant užtikrinti nukentėjusiųjų teisę į konfidencialumą.
Prokuroro nutarimu įtariamajam paskirtos dvi kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimu nebendrauti su nukentėjusiais asmenimis bei dokumentų paėmimas.
Įtariamajam bei jo gynėjui pasirašytinai uždrausta teikti tretiesiems asmenims informaciją apie tyrimą ir jo duomenis nukentėjusiųjų teisių užtikrinimo tikslais.
N.Grunskienė neatskleidė, ar apklausų metu K.Bartoševičius pripažino kaltę.
Tiesa, ji paaiškino, kodėl įtariamojo apklausa įvyko tik dabar.
„Tas terminas buvo reikalingas tam, kadangi įtariamasis turi teisę į gynybą. Apklausos data ir laikas buvo derinami ne tik su įtariamuoju, bet ir jo pasirinktu advokatu. Buvo surasta data, tinkama ir gynėjui“, – sakė generalinė prokurorė.
N.Grunskienė patvirtino, kad į Seimo pirmininkę Viktorija Čmilytę-Nielsen kreipėsi dar sausio 20 dieną, penktadienį, siekdama išsiaiškinti, ar iki Seimo pavasario sesijos pradžios dar ketinama sušaukti neeilinę Seimo sesiją.
Anot generalinės prokurorės, ikiteisminis tyrimas negalėjo laukti pavasario sesijos, kuri prasidės tik kovą.
„Seimo pirmininkė mane informavo, kad neketina šaukti neeilinės sesijos, todėl aš informavau, kad raštu kreipsiuosi su prašymu, kad būtų sušaukta neeilinė Seimo sesija, kadangi ketinu kreiptis į Seimą prašydama panaikinti vienam iš Seimo narių neliečiamybę.
Tačiau nei pavardė, nei partija, kuriai priklauso šis Seimo narys, įvardinta nebuvo.
Pirmadienį Seimo pirmininkė mane patikino, kad tokiu atveju, gavusi raštą, ji šauks neeilinę sesiją, tačiau neįvyks taip greitai, geriausiu atveju galėtų tai įvykti po vasario 1 dienos, kadangi Seimo nariai išvykę, bendrauja su rinkėjais“, – pasakojo N.Grunskienė.
Ji sakė negalinti nei patvirtinti, nei paneigti, kad K.Bartoševičiui galėjo būti suteikta informacija apie ketinamus naikinti jo neliečiamybę.
„Aplinkybes jūs žinote, o išvadas, norėčiau, kad pasidarytumėte patys“, – nurodė generalinė prokurorė.
Primename, kad praėjusį pirmadienį N.Grunskienė raštu kreipėsi į V.Čmilytę-Nielsen informuodama apie minimą ikiteisminį tyrimą ir prašydama inicijuoti neeilinės Seimo sesijos sušaukimą, kurios metu būtų kreipiamasi į Seimą dėl leidimo patraukti vieną šios kadencijos Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo teises Seimo statuto 23 straipsnyje nustatyta tvarka
Vadovaujantis ikiteisminio tyrimo interesais, teikiant šį prašymą buvo laikomasi griežto konfidencialumo principo, todėl šiuo raštu V.Čmilytė-Nielsen buvo informuota tik apie ikiteisminio tyrimo faktą, jo pradėjimo datą bei Baudžiamojo kodekso straipsnius, pagal kuriuos buvo pradėtas šis tyrimas.
Vėliau, Seimo Pirmininkei pasiteiravus, ar Seimo narys K.Bartoševičius, pranešęs viešai apie savo sprendimą atsisakyti Seimo nario mandato, yra tas pats asmuo, kuris minimas atsiųstame rašte, ir įvertinus, kad šioje situacijoje tokios informacijospateikimas yra reikalingas Seimo Pirmininkei priimant sprendimus, buvo išsiųstas patikslinimas, kuriame įvardintas konkretus Seimo narys.
Sausio 25 d. Vyriausiajai rinkimų komisijai patenkinus 2023 m. sausio 20 d. pateiktą K.Bartoševičiaus prašymą panaikinti jo Seimo nario mandatą, teisinės neliečiamybės panaikinimo procedūros poreikis tapo nebeaktualus, todėl, suderinus su K.Bartoševičiaus pasirinktu gynėju apklausos laiką, šiandien K.Bartoševičiui buvo pareikšti įtarimai.
