Nieko tokio, kad jie smaginosi ir 2022-aisiais, nes suskaičiavus pusmečio duomenis aiškėja, jog lietuviai į sukčių rankas atidavė 6,4 mln. eurų. Ir, aišku, ne taip paprastai, kaip prieš dešimtmetį, kai policininku apsimetusiam apgavikui užtekdavo paskambinti naktį bobulei ir pranešti apie neva į avariją pakliuvusį anūkėlį.
Dabar pranešdami apie nebūtą jūsų nusikaltimą ir reikalaudami susimokėti sukčiai dangstosi teisingumo ministrės E.Dobrowolskos ar policijos generalinio komisaro R.Požėlos pavardėmis. Ir nieko, aukštiems valdžios pareigūnams tai nekliūva, nors atrodytų, kad nusikaltėliams palietus tokius asmenis ant kojų turėtų būti sukelti geriausi sekliai.
Kitas būdas – sukčiai aukų ieško nutekinę asmens duomenis. Tuos pačius, kuriuos Teisingumo ministerija uždraudė skelbti civilinės metrikacijos įstaigose besituokiančiųjų sąrašuose.
Žinoma, savivaldybėms, kurios naujos tvarkos nesilaikys, grės iki 60 tūkst. eurų bauda ne už tai, kad paskelbusios jaunavedžių pavardes talkina sukčiams.
Bet paaiškinimas, kodėl reikia atsisakyti skelbti pavardes, gali sukelti šypseną. Esą jaunavedžiai nuo šiol įslaptinami dėl to, kad kartais perskaičiusi besituokiančiųjų sąrašą į tuoktuves ateina buvusi jaunojo meilužė ir apipila jaunosios suknelę rašalu ar iškrečia kitą kiaulystę.
Gerai, jei jau tos skelbiamos pavardės yra pertekliniai duomenys, tai kitas Teisingumo ministerijos žingsnis turėtų būti įsakymas dėl tokių pat perteklinių asmens duomenų ant paminklų amžinojo poilsio vietose panaikinimo. Juk kas daugiau yra velionių vardai, pavardės, gimimo ir mirties metai?
Vadovaujantis tokia logika baimintis reikėtų ne tik dėl rašalu aplaistytų nuotakų suknelių, bet ir dažais išterliotų velionių paminklų. Juk ne visiems jie galėjo įtikti, kol dar vaikščiojo šioje žemėje. Be to, nuo paminklų nutrynę pavardes, sukčiams, kurie sėkmingai žvejoja asmens duomenis naudodamiesi spartėjančios skaitmenizacijos laimėjimais, tapsime nepasiekiami. Bent po mirties.
