Diskusijas įkaitino ir šalies vadovo frazė, esą po buvusiam Seimo nariui Kristijonui Bartoševičiui mestų įtarimų pedofilija į sprendimus, susijusius su konservatorių partija, „jau turės būti žvelgiama per šio skandalo prizmę“.
Ekspertai vieningai sutaria, kad toks pareiškimas įpila tik dar daugiau žibalo į ugnį, tačiau skirtingai mato jo priežastis.
Metė akmenį į konservatorių daržą
Komentuodamas praėjusią savaitę kilusį skandalą dėl buvusiam konservatorių frakcijos ir Seimo nariui K.Bartoševičiui mestų įtarimų mažamečių tvirkinimu, prezidentas tvirtino, kad tai yra baisus smūgis visai Lietuvos politinei sistemai, Seimo ir konservatorių partijos įvaizdžiui.
„Žinoma, šiandien negalima kalbėti apie žmogaus kaltumą, nes nekaltumo prezumpcijai egzistuojant žmogus turi teisę gintis, įrodinėti savo nekaltumą. Tačiau daug dalykų šitoje istorijoje man kelia didelių abejonių“, – LRT televizijos laidoje „Dienos tema“ sakė G.Nausėda.
Tiesa, nors pats užsiminė apie nekaltumo prezumpciją, tęsdamas šalies vadovas pastebėjo, kad tolesni konservatorių, su kurių sąrašu į Seimą pateko K.Bartoševičius, „sprendimai jau turės būti žvelgiami per šio skandalo prizmę“.
„Ir klausimas, kaip tai atsilieps būsimai įstatymdavystei, teisėkūrai, tiems įstatymų priėmimams, kurių nemaža dalis dar yra stalčiuose ir turi būti svarstoma jeigu ne pavasario, tai vėlesnėse sesijose. Tenka tiktai apgailestauti“, – kalbėjo prezidentas.
Galiausiai G.Nausėda pareiškė, kad, stovėdamas Sąjūdžio mitinguose, net nujausti negalėjo, jog po daugiau nei 30 metų „teks būti pedofilijos skandalo Seime liudininku“.
„Organizuodama Sąjūdžio mitingus, negalvojau, kad tokius prezidentus rinksim…“ – į šalies vadovo frazę tokiais žodžiais feisbuke sureagavo konservatorė, europarlamentarė Rasa Juknevičienė.
Nesiruošia interviu?
Politologė Rima Urbonaitė prezidento kalbėjimą vadina neatsakingu. Jos teigimu, akivaizdžiai matyti, kad G.Nausėda nesiruošia interviu, nors tai daryti privalo, ypač jautriais visuomenei klausimais.
„Prezidentas daugeliui vis primena, kad žmonės nelabai gerai įvaldę teksto suvokimą, bet šį kartą tikrai tekstą suvokti yra gana sunku. Panašu, kad prezidentas parodė, jog ir vėl nesiruošė interviu. Kodėl taip sakau? Buitiškai tariant, tie liapsusai vis jam nutinka, liežuvis prezidentui vis nuslysta.
To nebūtų, jeigu tokiems interviu būtų ruošiamasi ir tai būtų daroma labai atsakingai. Tokiems interviu reikia ruoštis aiškiai nugludinant frazes, nes klausimai yra labai labai jautrūs. Prezidentas puikiai žinojo, kad bus klausiamas dėl kilusio skandalo, susijusio su vienu jau buvusiu Seimo nariu.
Jis žinojo šito klausimo jautrumą ir kaip svarbu tinkamai parinkti kiekvieną žodį šį klausimą nagrinėjant ir vertinant. Dabar panašu, kad prezidentas visgi neturėjo plano, neturėjo tezių, ką reikėjo pasakyti ir tiesiog ėjo kažkoks keistas minčių srautas“, – portalui lrytas.lt komentavo R.Urbonaitė.
Ji atkreipė dėmesį ir į logines ištartų frazių vingrybes.
„Mes matėme keistą prezidento pareiškimą, kad dalyvaudamas Sąjūdžio mitinguose jis negalvojo, jog bus pedofilijos skandalo liudininku. Kyla klausimas, o kas galvojo? Ir kuo šitie dalykai apskritai yra susiję? Kokia čia yra loginė grandinėlė?“ – klausimą iškėlė politologė.
Anot jos, nors G.Nausėda pats kalbėjo apie nekaltumo prezumpciją, jo pasisakymai rodo visai ką kita.
„O dar daugiau, kas buvo pasakyta, kad dabar įstatymai, kurie guli Seimo stalčiuose, bus vertinami per šio skandalo prizmę. Man kyla klausimas, o kas vertins? Pats prezidentas vertins? Palaukite, prezidentas pasirašo įstatymus ir jis turi vertinti įstatymus.
Prezidentas turi ne aiškinti, kad bus vertinama per šio skandalo prizmę, o sakyti, jog tai negali būti vertinama per šią prizmę, nes tai yra absurdas“, – pastebėjo R.Urbonaitė.
Politologė aiškino taip ir nesupratusi, ką šalies vadovas turėjo omenyje, kalbėdamas apie stalčiuose gulinčius įstatymų projektus.
„Ar jis norėjo pasakyti, kad mes visa partija negalime pasitikėti ir dėl to visi įstatymai bus kvestionuojami? Palaukite, Seime yra ne tik konservatoriai. Suprasti, kas čia buvo pasakyta, yra sudėtinga. Iš kitos pusės, toks keistas žodžių kratinys turi labai liūdnas pasekmes. Prasideda interpretacijos, matome paties prezidento nepasiruošimą“, – pažymėjo ji.
R.Urbonaitė įsitikinusi, kad savo žodžius turėtų paaiškinti pats G.Nausėda, tačiau to iš jo nesitiki, nes jam esą „dar nėra pavykę pasakyti, kad kažkas buvo padaryta negerai.“
Paklausta, ar nemano, kad prezidentas galbūt sąmoningai strėles nukreipė į konservatorių partiją, ekspertė akcentavo tendencijas, kurias ji stebi nuo pat G.Nausėdos prezidentavimo pradžios.
„Jeigu tai yra sąmoninga ir viskas buvo apgalvota iki menkiausių detalių, belieka konstatuoti, kad prezidentui reitingai, viešųjų ryšių aspektas, jo paties kažkoks interesas yra aukščiau už bendrą visuomenės interesą. Tačiau aš, stebėdama prezidento interviu nuo 2019 metų, susidariau įspūdį, kad jis dar neišėjęs iš komentatoriaus rolės.
Vis dėlto, yra viena atsakomybė, kai tu komentuoji ekonominius, politinius procesus. Taip, tu turi ruoštis, bet iš kitos pusės, supranti, kad tavo žodis nėra prezidento žodis. Dabar yra visiškai kitas statusas. Prezidento rangas sukuria visiškai kitas prielaidas kalbėjimui ir reikalauja kito pasiruošimo. Tau jau yra suteiktos galios, tu priimi sprendimus, pasirašai įstatymus.
Tavo galios, kurias tu įgyji, suteikia ir tam tikrą atsakomybę. Iki galo yra nesuvokiamas kalbėjimo svoris ir reikšmė. Prezidentas į savo, kaip prezidento, kalbėjimą, žiūri kaip į komentatoriaus kalbėjimą“, – dėstė R.Urbonaitė.
Pasiteiravus, ar tai yra akmenėlis ir į prezidento komunikacijos komandos daržą, politologė suabejojo.
„Komunikacijos grupės vadovai keitėsi, o komunikacija nesikeitė. Keičiasi komanda, bet nesikeičia prezidentas. Šioje dėlionėje nesikeitė tik prezidentas. Todėl drįsčiau sakyti, kad nuo asmens, kuris komandoje yra atsakingas už komunikaciją, nelabai kas priklauso“, – pabrėžė ji.
Mano, kad pasisakymas galėjo būti gerai apgalvotas
Tiesa, šiek tiek kitaip šalies vadovo pasisakymo intencijas vertina komunikacijos ekspertas Mindaugas Lapinskas. Jo teigimu, G.Nausėdos žodžiai galėjo būti net labai apgalvoti.
„Prezidentas šia prasme imasi šališko veiksmo. Simpatijomis konservatoriams jis niekada netryško. Jis pajuto, kad dabar yra geras momentas sustiprinti savo pozicijas. Šia prasme jis tampa politinio fronto žaidėju. Prezidentas anksčiau buvo Šveicarija, o dabar kalba apie politinių sąskaitų suvedinėjimą, kas Lietuvos politinei, teisingumo sistemai neduoda gero rezultato.
Praktiškai galima sakyti, kad autoritetingo, neutralaus arbitro nebeliko“, – portalui lrytas.lt sakė M.Lapinskas.
Paklaustas, ar politikoje išlaikyti nešališkumo principą apskritai įmanoma, ekspertas patikino, kad taip, jei turi stiprų elektoratą. Kai tokio nėra, tenka rinktis pusę.
„Kitaip tariant, kai tu turi galingą variklį, burių tau kelti nereikia. O prezidentas šia prasme galbūt jaučia, kad jo varikliukas pakankamai pūkši, bet ne pakankamai ritasi per bangas, todėl jam reikia iškelti tam tikrą burę“, – aiškino jis.
„Tikriausiai jam, kaip ir daugeliui politikų, kelia nerimą radikalių jėgų triukšmas. Prezidentas jaučia, kad jam reikės jų balsų. Šia prasme ką jis iš tikrųjų galvoja, mes nežinome, bet politiškai jis turbūt pagalvojo, kad būtų neblogai pasikinkyti įvairiausių radikaliai galvojančių sluoksnių žmones ir įjungti tam tikrą emociją“, – pridūrė M.Lapinskas.
Komunikacijos specialistas mano, kad tokiu būdu prezidentas „atsidavė auditorijos emocijoms“.
„Prezidentas ar jo patarėjai atnešė jam „Power point“ skaidres, ant kurių buvo apskritimas, padalintas į, pavyzdžiui, tris grupes: 30 proc. už konservatorius ir koaliciją, 30 proc. už radikalus, 40 proc. už jus, gerbiamas Jo Ekscelencija.
Prezidentas galvoja, kad galbūt jam tuos savo 40 ar 30 proc. reikėtų pasididinti sąskaita tų, kurie yra nusiteikę radikaliai, todėl jis nori atlikti tam tikrą reveransą į jų pusę ir pasignalizuoti, jog, štai, mes su jumis“, – svarstė M.Lapinskas.
Anot eksperto, G.Nausėda greičiausiai galvoja, kad antikonservatoriškas sentimentas artėjančiuose prezidento rinkimuose bus pakankamai stipri žmogaus apsisprendimo prie balsadėžės jėga, dėl to jis norėtų atsidurti tarp ryškesnių konservatorių kritikų.
„Prezidento pareiškimas yra daugiau iš pataikavimo emocijai, nei kažkokiems racionaliems argumentams“, – apibendrino jis.
