Sausio pradžioje teismas paskelbė, kad 63 metų teisininko ieškinį atmeta kaip nepagrįstą. Šis sprendimas dar gali būti skundžiamas Apeliaciniam teismui.
„Aplinkybės, kad asmuo yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tyčinę nusikalstamą veiką arba jam dėl tokios veikos atliekamas ikiteisminis ar operatyvinis tyrimas, gali suponuoti asmens pažeidžiamumą, kartu kelti abejonių dėl jo patikimumo ar lojalumo Lietuvos valstybei, todėl ieškovas atleistas iš pareigų teisėtai“, – rašoma teisėjos Donatos Kravčenkienės sprendime.
Ilgametis Aukščiausiojo Teismo teisėjas E. Laužikas iš pareigų atleistas 2019 metų rugsėjį, kai teisėjų korupcijos byloje jam buvo pateikti įtarimai dėl dviejų epizodų: vienas iš jų yra susijęs su Vijūnėlės „dvaro“ byla, kitas – su Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėta byla. Pastarasis epizodas po ikiteisminio tyrimo kaltinimuose neminimas.
E. Laužikas yra vienas iš kaltinamųjų vadinamojoje teisėjų korupcijos byloje, jam pateikti kaltinimai dėl 10 tūkst. eurų kyšio gavimo per tarpininkus. Šis epizodas susijęs su „Vijūnėlės“ dvaro byla, galimos korupcijos baudžiamąją bylą neseniai pradėjo nagrinėti Kauno apygardos teismas.
Iš teismo dokumentų matyti, kad tuometinio teisėjo namuose 2019 vasarį, kai viešai pranešta apie teisėjų ir advokatų sulaikymus, rasta per 47 tūkst. eurų grynųjų pinigų, o pats teisėjas teismo sprendimu buvo suimtas dešimčiai parų.
E. Laužikas tvirtino, kad jį atleidžiant padaryta procedūrinių pažeidimų, atleidimas iš LAT teisėjo pareigų buvo neteisėtas, tuomet šiurkščiai pažeistos jo teisės ir teisėti interesai.
Jis skundėsi, kad per atleidimo procedūrą neleista susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, pateiktas susipažinti tik Generalinės prokuratūros raštas. Eksteisėjo manymu, ribojimas susipažinti su medžiaga, kurios pagrindu priimami neigiamas teisines pasekmes sukeliantys sprendimai, yra šiurkštūs rungimosi ir lygiateisiškumo principų bei teisės į gynybą pažeidimai.
Tačiau Vilniaus apygardos teismas padarė priešingą išvadą – jo manymu, Teisėjų taryba tuometiniam teisėjui aiškiai nurodė, kokie konkretūs jo poelgiai bus svarstomi, ar jie suderinami su Teisėjų etikos kodekso reikalavimais, todėl jis galėjo duoti išsamius paaiškinimus.
Eksteisėjas prašė panaikinti šiame procese dalyvavusių institucijų priimtus sprendimus – du prezidento Gitano Nausėdos dekretus, Teisėjų tarybos ir Seimo nutarimus, todėl kaip atsakovai byloje dalyvavo Seimas, prezidentas ir Teisėjų taryba.
Vilniaus apygardos teismo manymu, Teisėjų tarybai sprendžiant dėl E. Laužiko atleidimo iš LAT teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą, laikytasi tinkamo teisinio proceso reikalavimų.
„Šis Teisėjų tarybos nutarimas atitinka tiek Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje tokiems nutarimams keliamus reikalavimus“, – rašoma teisėjos D. Kravčenkienės sprendime.
Pasak teismo, prezidentas G. Nausėda, gavęs duomenų apie galbūt žeminantį Aukščiausiojo Teismo teisėjo poelgį, turėjo įgaliojimus ir diskrecijos teisę inicijuoti jo atleidimo iš teisėjo pareigų procedūrą ir šią teisę įgyvendino įstatymo nustatyta tvarka.
Prezidentas veikė atsakingai
2019 metų liepos 30 dieną šalies vadovas dekretu kreipėsi į Teisėjų tarybą patarimo teikti Seimui pritarti atleisti E. Laužiką iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų
„Nagrinėjamos bylos aspektu visų pirma pažymėtina tai, kad prezidentas ieškovo atleidimo iš pareigų procedūrą inicijavo atidžiai ir atsakingai“, – paskelbė teismas.
Jis atkreipė dėmesį, kad gavus Generalinės prokuratūros 2019 metų vasario 15 dienos raštą, kuriame pateikta informacija apie ieškovo veiksmus, nesuderinamus su teisėjo etikai keliamais reikalavimais, nebuvo iš karto kreiptasi į Teisėjų tarybą patarimo teikti Seimui pritarti dėl ieškovo atleidimo iš pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą.
Prezidento vyriausioji patarėja 2019 metų liepos 19 dienos raštu kreipėsi į generalinį prokurorą, prašydama pateikti apie E. Laužiką surinktą informaciją, galinčią turėti reikšmės vertinant teisėjo elgesį jo suderinamumo su teisėjo ir Teisėjų etikos kodekso reikalavimais požiūriu.
Pasak teismo, G. Nausėdos liepos 30 dienos dekretas kreiptis į Teisėjų tarybą patarimo priimtas tik po to, kai susipažinta su papildoma Generalinės prokuratūros informacija.
Konstitucinis Teismas ir Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinę, kad drausminei atsakomybei taikyti nebūtina nustatyti baudžiamosios veikos fakto – teisėjas gali būti atleistas iš pareigų, jeigu savo poelgiu pažemino teisėjo vardą, nepriklausomai nuo to, ar teisėjo vardą žeminantis poelgis vėliau teismo įvertinamas kaip nusikalstama veika, ar ne.
„Dėl savo ypatumų teisėjo vardą žeminančiam poelgiui pripažinti ir jo atleidimui iš pareigų pakanka pagrįsto įsitikinimo, kad teisėjo elgesys neatitinka Teisėjų etikos kodekse nurodytų principų ir yra pakankamas pagrindas nepasitikėti tokiu teisėju“, – paskelbė Vilniaus apygardos teismas.
Ginčas dėl E. Laužiko atleidimo vyksta jau kelerius metus – Vilniaus apygardos teismas anksčiau iš dalies buvo patenkinęs buvusio teisėjo ieškinį dėl atleidimo ir pripažino, kad Teisėjų tarybos patarimas prezidentui jį atleisti buvo neteisėtas. Tačiau Apeliacinis teismas šį sprendimą pernai liepą panaikino ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo.
Teisėjas įsitraukė į neformalų bendravimą
Teisėjų taryba teismuose įrodinėjo, kad E. Laužikas iš pareigų atleistas pagrįstai, nes įsitraukė į neformalų bendravimą su bylos baigtimi suinteresuotais asmenimis, nesilaikė draudimo konsultuoti asmenis.
Eksteisėjas įtariamas gavęs kyšių už patarimus ir sprendimus Vijūnėlės „dvaro“ byloje, kyšį teisėjas neva priėmė iš sostinės verslininkės Oksanos Sakalauskienės. Moteris, kaip ir E. Laužikas, yra kaltinamoji Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje byloje.
Teisėsaugos duomenimis, E. Laužikas už neteisėtą atlygį teikė šeimos draugei O. Sakalauskienei konsultacijas ir patarimus Druskininkų mero Ričardo Malinausko, taip pat pastato savininkų – Zinos ir Žilvino Povilonių – naudai.
Teismo sprendime rašoma, kad, būdamas Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų atrankos komisijos narys, susipažinęs su 2018 metų Z. ir Ž. Povilonių kasaciniu skundu, nenusišalino nuo jo priėmimo klausimo nagrinėjimo, bet tenkino atsakovų prašymą ir galutine bei neskundžiama nutartimi leido taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Vilniaus apygardos teismo sprendimą dėl „Vijūnėlės“ dvaro nugriovimo.
Be to, Vilniaus apygardos teismas, remdamasis ikiteisminio tyrimo medžiaga, atkreipė dėmesį, kad 2019 metų sausį neformaliai bendraudamas su O. Sakalauskiene, E. Laužikas iš anksto su ja aptarinėjo galimą Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjamos administracines bylos baigtį ir galimą neteisėtą poveikį šią bylą nagrinėjančiam teisėjui.
„Jis nesiėmė priemonių tokiems veiksmams nutraukti, bet toleravo pateiktus prašymus daryti įtaką teisingumo vykdymo procesui“, – rašoma sprendime.
Teisėsauga užfiksavo, kad 2018 metų gruodį O. Sakalauskienė susitiko su E. Laužiku Vilniuje, Gynėjų gatvėje, – šioje gatvėje yra įsikūręs Aukščiausiasis Teismas– ir perdavė jam dokumentą. Kitų metų sausį O. Sakalauskienė ir E. Laužikas kartu įsėdo į automobilį BMW 5, O. Sakalauskienė iš savo turėtos kuprinės išsitraukė daiktą, panašų į voką, ir dešine ranka perdavė ieškovui, kuris tuo metu kalbėjo mobiliuoju telefonu.
Slapta užfiksuota, kaip E. Laužikas paėmė voką ir įsidėjo į dešinę striukės kišenę. Taip pat užfiksuota, kad asmenys buvo susitikę ir Latvių gatvėje.
E. Laužikas teismui paaiškino, kad voke buvo pinigai, skirti jo sugyventinei kaip paskola.
Teisėjų tarybos atstovas teisme akcentavo, kad ieškovas – vienas autoritetingiausių teisininkų, buvęs aukščiausio lygio teisėjas, dėstytojas, buvęs ne tik Teisėjų tarybos narys, bet ir pirmininkas.
„Todėl kiekvienas tokio asmens žodis, poelgis, labai svarbus, o bylos esmė ir yra tokia, jog jis savo autoritetą naudojo ne tam, kam reikia, be to, jokios problemos ieškovas dėl to, kad jo draugai naudojasi ieškovo autoritetu, lenda į teismų virtuvę, nemato ir dabar“, – Vilniaus apygardos teismui teigė Teisėjų taryba.
Teismo sprendime rašoma, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdybos pareigūnai 2019 metų vasarį per kratą pas E. Laužiką iš viso rado daugiau kaip 47 tūkst. eurų – kambaryje prie sofos aptikti 52 vienetai 500 eurų vertės banknotų, tai yra 26 tūkst. eurų.
Popieriniame voke rastas 81 vienetas 100 eurų vertės banknotų, tai yra 8,1 tūkst. eurų, o portfelyje, popieriniame voke, rasta 20 vienetų 500 eurų, tai yra 10 tūkst. eurų, 21 vienetas 50 eurų vertės banknotų – daugiau nei 1 tūkst. eurų, taip pat rasti 28 vienetai 100 eurų, tai yra 2,8 tūkst. vertės banknotų.
E. Laužikas Aukščiausiojo Teismo teisėju buvo paskirtas 1999 metų birželį.
Dabar teisininkas dirba Vilniuje veikiančioje advokatų profesinėje bendrijoje RIDD.
